Moters lytinis potraukis stipriai priklauso nuo jos dvasinės būsenos, jai labai svarbūs tarpusavio santykiai su vyru ir jo elgesys. Žiūrėti į nuogą nežinomo vyro kūną jai ne tik nėra malonu, bet ir gali kelti šleikštulį. Todėl fizinis suartėjimas su vyru moteriai yra visų pirma tam tikras santykių etapas, o ne vien tik fizinė iškrova – jai svarbu vyro asmenybė, būdas, įpročiai, elgsena, jausmai, švelnumas ir kt. Moters erogeninės zonos (iš kurių jautriausia – varputė) yra įvairesnės nei vyro, jos reaguoja į prisilietimus ne tik lytinių organų srityje, bet ir visame kūne – nuo akių iki pėdų. Moteris rečiau patiria orgazmą, tačiau laikoma, kad jis dažnai yra stipresnis nei vyro ir labiau priklauso nuo ankstesnės patirties[reikalingas šaltinis]. Be to, moters orgazmas gali būti daugkartinis, t. y. daug orgazmų, sekančių vienas po kito tos pačios sueities metu[reikalingas šaltinis].

Moters lytinis susijaudinimas yra lėtesnis nei vyro, jai ypač svarbi meilės žaismo dalis – kaip parengiamoji stadija prieš sueitį, sąlygojanti pakankamą susijaudinimą, atsipalaidavimą ir makšties sudrėkimą, užtikrinantį malonią sueitį. Be to, moteriai taip pat yra svarbesnės ir baigiamosios glamonės, kadangi lytinis jaudrumas pas moterį lėčiau atslūgsta nei pas vyrą. Priešingai nei vyras, moteris gali mylėtis be didelės pertraukos nuo paskutinės sueities, todėl sekso poreikis nėra taip reguliariai išreikštas kaip vyro

Pasakojama, kad III a. Romoje gyveno vyskupas Valentinas, padėjęs mylimiesiems. Tuometinis Romos imperatorius Klaudijus II-asis siekė suburti kuo didesnę kariuomenę, kad jie gintų imperiją. Kad savo tikslą pasiektų, jis netgi buvo išleidęs įsakymą, laikinai draudžiantį tuoktis, nes manė, kad šeimos vyras negali būti geras karys, nes jam svarbesnė jo šeima.

Vyskupas Valentinas išklausydavo mylinčiųjų žmonių išpažintis ir prašymus slapčia juos sutuokti. Klaudijus II-asis, sužinojęs, kad vyskupas paslapčia sutuokia poras, jį suėmė ir nubaudė mirties bausme. Valentinas mirė vasario 14 dieną. Po kurio laiko Valentinas paskelbtas šventuoju.

Vasario 14-osios šventė gali būti susijusi ir su senąja Romos švente – Luperkalijomis. Pagal to meto kalendorių vasaris buvo pavasario pradžia, o Luperkalijos – pavasario ir meilės šventė. Senovės Romoje jaunų vaikinų ir merginų gyvenimas buvo griežtai atskirtas, tačiau šios šventės metu senas paprotys leido susipažinti ir susidraugauti poroms.

Luperkalijų išvakarėse vykdavo „Meilės loterijos“. Romos mergaičių vardai buvo surašomi ant popieriaus skiaučių ir sumetami į ąsočius. Kiekvienas jaunuolis traukdavo po vieną lapelį su vardu ir tapdavo tos merginos jaunikiu šventės metu, o kartais – ir visiems metams ar net gyvenimui.

Dešimt mitų apie odos priežiūrą žiemą

Kaip žiemą prižiūrėti veido ir kūno odą? Sakote, viską jau žinote? Tikrai viską? Siūlome išklausyti odos priežiūros ekspertų patarimus.

1. Kuo riebesnis kremas, tuo geriau jis drėkina

„Koncentratas nebūtinai reiškia optimalų drėkinimą, – sako Annet King, Tarptautinio odos instituto mokymų ir plėtros vadovė. – Perdozavus riebalų mirusios ląstelės gali nepasišalinti, oda atrodys papilkėjusi“.

A.
King siūlo prieš kremus naudoti serumus, kad oda būtų pakankamai drėkinama. Veido priežiūros specialistė Sonia Dakar sutinka: „Serumai yra lengvi, bet labai koncentruoti ir puikiai susigeria“.

2. Debesuotas dangus – ženklas padėti saulės apsaugos priemonę į lentynėlę

Vargu. Dėl mažėjančio ozono sluoksnio UVB spinduliai tapo stipresni, ir dabar priemonių su SPF reikia visus metus. Debesys ne kažin kiek apsaugo nuo raukšles sukeliančių UVA spindulių, rašo „Marie Claire“. Atėjus vėsesniems orams, įsigykite dieninį drėkinamąjį kremą su SPF 15 (arba daugiau), kad jis saugotų ir drėkintų jūsų odą.

„Saulės apsaugą galite dar sustiprinti prieš drėkinamąjį kremą naudodami serumą, kuriame gausu antioksidantų“, – sako dermatologė dr. Cheryl Burgess iš Vašingtono.

3. Riebiai odai nereikia drėkinamojo kremo

Sausas, šaltas oras veikia visus odos tipus – net riebią. Jei odos nesaugosite, sutriks apsauginė jos funkcija. Jei oda labai riebi, galima naudoti kremą-gelį arba losjoną. Mišriai odai naudokite skirtingus drėkinamuosius kremus skirtingoms vietoms – lengvą kremą T zonai ir riebesnį – skruostams, kurie išsausėja.

4. Šveitimas žiemą pablogina sausų odos vietų būklę

„Nuvalius senąjį sluoksnį, skatinamas ląstelių atsinaujinimas, taigi padedate atsirasti naujoms ląstelėms“, – sako A. King. Svarbiausia žiemą – kruopščiai drėkinti, kartais naudoti drėkinamąją kaukę, kadangi jūsų odos apsauga po šveitimo susilpnėja.

A. Dakar priduria: „Enziminiai šveitikliai padės pasiekti rezultatų švelnesniu būdu“.
5. Lūpų kremas saugo nuo odos supleišėjimo

Tik jei jis tinkamas. Kai kurie įprasti ingredientai gali turėti kaip tik priešingą poveikį. Vazelinas sukuria dirbtinę plėvelę ant jūsų lūpų, signalizuodamas odai, kad nebegamintų riebalų; kvapikliai, dažikliai taip pat gali išsausinti odą.

A. King siūlo naudoti natūralių aliejų priemones arba su taukmedžio ir kakavos sviestu.

„Kad pašalintumėte besilupančias vietas, patepkite drėgnas lūpas šveitikliu (tiks ir švelnus dantų šepetukas), patrinkite, tuomet patepkite kremu“, – sako ji. Palaukite pavasario – tuomet ir galėsite vėl naudoti putlumo lūpoms suteikiančias priemones bei ilgai išliekančius lūpų dažus, sausinančius odą.

6. Dušas drėkina sausą odą

„Net jei tai puiku šaltą dieną, karštas dušas ir vonios itin sausina odą“, – sako Niudžersio dermatologas dr. Robin Ashinoff.

Jei vis tiek labai norite pasišildyti, pabūkite duše penkias minutes, kūną prauskite bemuile priemone vietoj muilo arba priemonės su kvapikliais. Nušluostykite odą – jokiu būdu netrinkite – ir kol dar drėgna, įmasažuokite drėkinamojo kremo.

7. Jūsų odai bus geriau, jei nekišite nosies iš namų

Taip, itin šaltas oras sausina odą. Bet jei liksite viduje, kur visu pajėgumu dirba įjungtas šildymas, oda dar labiau išsausės. Taigi mėgaukitės grynu oru ir žiemos sportu, o tuomet padarykite visa, ką tik galite, kad oras namie taptų kuo drėgnesnis.

Padės oro drėkintuvas – ypač naktį, kai patepate odą naktiniu kremu ir ji labiau linkusi sugerti drėgmę. Drėkintuvas taip pat padės apsaugoti plaukus. S. Dakar rekomenduoja įpilti šaukštelį arbatmedžio aliejaus į vandens talpą ir kas kelias dienas ją valyti.

8. Leiskite žiemos išvargintai odai miegoti žiemos miegu – nedarykite jokių procedūrų

Iš tikro žiema – bene geriausias laikas pradėti lazerių procedūras, tokias kaip plaukų šalinimas, kadangi prieš tai oda neturi būti įdegusi, o po to oda netoleruos saulės. Tačiau jei po ilgo savaitgalio slidinėjant oda paraudo, gausiau drėkinkite. Iškart po lazerių procedūrų tepkite uždegimo slopinamuosius kremus, kad paskatintumėte odos atsikūrimą.

9. Vėjas dovanoja odai natūralų, sveiką, trokštamą spindesį

Priklauso nuo to, ar sutrūkinėję kapiliarai skruostuose jums yra trokštami – o būtent tai gali padaryti atšiaurus vėjas. Blogiausias scenarijus – odos liga (rosacea).

„Jautri oda itin reaguoja į vėjo poveikį, – sako A. King. – Taigi prieš išsiruošdami į lauką patepkite ją apsauginiu drėkinamuoju kremu, nepamirškite šaliko. Jei nušalote, nuraminkite odą švelniu kreminiu valikliu ir drėkikliais. Nereikia nė sakyti, kad žavų raudonį kur kas geriau suteiks skaistalai.

10. Šaltu oru privaloma kuo daugiau sintetinių audinių sluoksnių

Nors šiluma būtina, tačiau dėl kai kurių nailono ir poliesterio audinių gali atrasti patinimų, gali užsikimšti poros ir netgi įaugti plaukai, nes oda negali kvėpuoti ir išskirti riebalų, prakaito, mirusių ląstelių.

Geriau dėvėti natūralių audinių drabužius – ypač apatinius, kurie liečiasi su oda – ir drėkinti odą nuo galvos iki kojų, ryte ir vakare.

„Idealu – taukmedžio sviestas, kadangi tai natūralus antioksidantas ir drėkiklis“, – sako S. Dakar. Taip pat rinkitės veido ir kaklo kremus su drėkinamosiomis medžiagomis – alaviju, hialurono rūgštimi, pieno rūgštimi.

Ką dažniausiai moterys užmiršta, norėdamos turėti sveiką veido odą?

Sveika veido oda yra grožis bet kurio amžiaus moteriai. Tad nereikia delsti kol oda praras elastingumą, taps sausa, poringa, suvytusi ir raukšlėta. Didžioji dalis moterų rūpinasi veido oda, nesilaikydamos elementarių priežiūros taisyklių, tiesiog – viską daro kaip papuola. Beje, gausiai naudojamos įvairios kosmetinės priemonės neduoda rezultatų, jei neatsižvelgiama į odos sandarą bei išorinius faktorius. Nedaug moterų žino, kaip veikia kremuose esantys komponentai, todėl nesusigaudo kokį reikia nusipirkti ir dažnai naudoja ne tai ką reikia. Tad negavusios norimo rezultato, klaidingai mano, jog kosmetikos produktas prastas.

Kokie požymiai veido odoje atsiranda nuo šalčio?

Tiek šaltis, tiek karštis veikia odą neigiamai. Šalčio veikiama oda džiūsta, darosi šiurkšti, o staiga patekus į didesnį šaltį, veidą išmuša dėmėmis, išryškėja kraujagyslių tinklas.

Kaip pagelbėti veido odai šaltuoju metų laiku?

Reiktų naudoti švelnius odos valymo produktus, tarp jų ir tualetinį vandenį. Spirituotas tualetinis vanduo žiemą tinka tik riebiai odai. Nuo šalčio odos riebalinis sluoksnis sukietėja, po odą pasiskirsto mažiau saugantys riebalai, išgaruoja drėgmė ir išdžiūsta raginis sluoksnis. Todėl esant šaltam orui reikia naudoti efektyvesnį riebesnį apsauginį kremą, geriausia su natūraliomis drėgmę sulaikančiomis medžiagomis.

Kai oda riebi, galima apsaugai naudoti lengvą dieninį kremą. Jis dažniausiai turi mažai riebalų. Pasitepus tokiu kremu oda neblizga, nes švelnūs riebalai greitai įsigeria. Šie kremai yra mėgiami ir tinka prieš darant makiažą. Naktį tinka intensyvaus drėkinimo kremai, drėkinamieji dieniniai kremai. Jie apsaugo odą nuo centrinio šidymo išsausinto oro. Taip pat sveika naudoti drėkinamuosius, stangrinamuosius serumus. Jie tepami vakare, prieš tai patepus veido odą naktiniu drėkinamuoju kremu. Reikia priminti, kad neužmirštumėte kaklo ir iškirptės odos. Visuomet didesnį dėmesį reikia skirti paakiams. Juos būtina lepinti drėkinamosiomis bei maitinamosiomis priemonėmis. Žiemą reikia saugoti ir kūdikių odą, patepant vaikučiams skirtomis priemonėmis.

Ką pasiūlytumėte toms moterims, kurios mėgsta odą gaivinti kaukėmis iš natūralių produktų?

Yra daugybė puikių kaukių iš uogų, vaisių ir kitų komponentų. Priminsiu keletą, kurios ne tik efektingos, bet ir puikiai tinka šaltuoju metų laiku. Siūlau morkų ir ropių kaukę: daržoves išvirkite, tyre ištepkite veidą ir kaklą, po penkiolikos minučių nuplaukite. Ši kaukė odą tonizuoja, stangrina, maitina, švelnina. O indiška kaukė sutraukia poras ir balina. Išmaišykite po arbatinį šaukštelį medaus, šilto pieno, bulvių krakmolo, druskos ir ta košele aptepkite veido ir kaklo odą. Po dvidešimties minučių nusiprauskite šiltu, paskui šaltu vandeniu. Taip pat žiemą tinka migdolų kaukė: sumaišykite du šaukštelius trinto migdolo, pusę šaukštelio medaus, vieną šaukštelį rožių vandens. Šią košelę laikykite ant veido ir kaklo penkiolika minučių. Kaukė odą valo, tonizuoja, minkština.

Noriu pasiūlyti vieną iš efektyviausių kaukių – obuolių: reikės puse obuolio (nulupto ir supjaustyto griežinėliais), vieno šaukšto medaus, vieno šaukštelio askorbininės rūgšties, vieno kiaušinio trynio, šaukšto acto sidro, tris šaukštus aliejaus. Visus komponentus išmaišykite ir tuo skysčiu suvigykite veidą, po pusvalandžio nuplaukite. Kodėl ši kaukė efektyvi? Mat actas atstato rūkštinę odos struktūrą, obuolys turi pektino, kuris veikia raminamai, kiti kaukės komponentai maitina odą.

Kai nebėra įdegio labiau pastebimos atsiradusios dėmės. Ar galima jas pašalinti natūralių produktų kaukėmis?

Siūlau veiksmingą priemonę, kuriai reikia kiaušinio trynio, šaukšto alaus mielių ir šaukštelio saulėgrąžų aliejaus. Užteptą tyrę laikyti penkiolika minučių ir nuplauti pienu.

Šalčio bijo ir rankų oda, kaip ją prižiūrėti?

Labai efektingos yra parafino vonelės. Jos minkština, maitina, nuvalo suragėjusį paviršių. Jau po kelių procedūrų rankų oda atsigauna.

Ko dar reikia, kad oda švytėtų?

Oda reikia rūpintis pastoviai, o ne tik ruošiantis šventėms. Beje, reikia neužmiršti ir odai būtinų vitaminų bei išmokti sveikos mitybos.

Norint nusidažyti plaukus namie būtina išsirinkti tinkamiausius dažus. Kad būtu lengviau tau pateikiami keletas patarimų, kurie turėtų padėti tau nusidažyti plaukus namie ne ką prasčiau nei grožio salone:

• Išsirink spalvą, kuri derėtų su tavo odos ir akių spalva. Jei tavo oda blyški, o akys – mėlynos ar žalios, tau idealiai tiks pelenų, smėlio atspalviai. Jei oda bronzinio atspalvio, akys – rudos ar juodos, plaukams tiks auksiniai ar raudono atspalvio turintys tonai. Šaltus ir šiltus atspalvius gali rinktis priklausomai nuo nuotaikos ir poreikių.

• Jei nori tik subtilių pokyčių – rinkis spalvą, maksimaliai artimą tavo natūraliai plaukų spalvai. Jei neapsisprendi, kokia spalva labiausiai tiktų, rinkis 1-2 tonais šviesesnę ar tamsesnę, nei tavo natūrali. Taip tu galėsi pasikeisti pastebimai, bet ne drastiškai. Be to, tokią spalvą lengviausia „prižiūrėti“ – ataugančios šaknys ar blunkantys dažai ne taip kris į akis.

• Jei turi žilų plaukų – rinkis dažus, kurių informaciniame lapelyje pabrėžiama, kad jie nudažo ir
žilus plaukus. Jei tokios pastabos nėra – gali būti, jog žilų plaukų nenudažys, mat jie atsparesni dažų veikliosioms medžiagoms.

• Po dažymo naudok dažytiems plaukams skirtas plaukų priežiūros priemones – taip dažų spalva ilgiau neišbluks. Rinkis švelnius šampūnus ir kuo efektyvesnius kondicionierius.

• Dar neapsisprendei, ar norėtum šviesinti, ar tamsinti savo plaukus? Pasak stilistų, plaukus pasitamsinusi moteris dažnai pasijunta stipresnė, labiau pasitiki savo jėgomis, o pasišviesinusi – jausmingesnė ir seksualesnė.

• Neskubėk. Plaukų dažymas – kruopšti ir netrumpa procedūra. Kiekvienam žingsniui skirk pakankamai laiko, plaukų dažymą planuok taip, kad tavęs nespaustų laikas ir kiti numatyti darbai.

• Nesitikėk plaukų spalvos, kuri pavaizduota ant dažų dėžutės. Galutinis rezultatas priklausys ne tik nuo dažų spalvos, bet ir nuo tavo pačios plaukų spalvos ir būklės.

• Dažyk ne per dažnai. Tai gali pažeisti plaukus, be to, plaukų spalva gali tapti netolygi. Kad plaukų atspalvis išliktų dailus ir lygus, užtenka jį atnaujinti kas 4-6 savaites, ne dažniau.

• Nepamiršk apsaugos nuo saulės. Svarbu kad ne tik tavo odos, bet ir plaukų priežiūros priemonės turėtų UV spindulių filtrą. Toks filtras apsaugos ne tik plauko struktūrą, bet ir jų spalvą.

,,Noriu berniuko!” – pareiškia daugelis moterų, besilaukiančių kūdikio, ypač pirmojo. ,,Kaip būtų gerai, kad gimtų mergaitė…” – svajoja kitos. Mėgindami įspėti gamtos paslaptis mamos ir tėčiai pasiryžę išbandyti bet kokias, netgi pačias avantiūristiškiausias teorijas, kurios padės susilaukti norimos lyties kūdikio.

Bandymai išpranašauti kūdikio lytį ir ,,planuoto” gimimo teorijos egzistuoja jau nuo neatmenamų laikų, tačiau daugelis jų laužtos iš piršto. Kad ir kaip stengdavosi moterys laikytis įvairiausių žiniuonių patarimų, rezultatas būdavo neprognozuojamas. Tiesa, pastaruoju metu jau prikaupta nemažai faktų, kuriuos apibendrinę mokslininkai galėjo atsekti ryšį tarp būsimo vaiko lyties formavimosi ir paveldimumo, aplinkos, kurioje kūdikis buvo pradėtas, tėvų amžiaus, aplinkos ypatumų, sutuoktinių mitybos. Čia pateiksime keletą lyties planavimo ,,receptų”.

LYTIES PLANAVIMAS PAGAL J.ŽARKOVĄ
Štai rusų gydytojas seksopatologas J.Žarkovas, atlikdamas savo mokslinius tyrinėjimus, ryžosi įdomiam eksperimentui: padėti tėvams pasigimdyti vaikus pagal asmeninius pageidavimus. Nuostabiausia, kad eksperimentas pavyko. Šiuo metu yra jau penkiasdešimt penkios poros, pasinaudojusios neįprastu būsimo vaiko lyties planavimo metodu ir liko patenkintos jo rezultatais. Jo esmė yra ta, kad efektas priklauso nuo lytinio gyvenimo ritmo. Kai žmonės vienas kitam jaučia stiprius jausmus, jie mylisi dažniau. Būtent tuo metu ir pradedamas berniukas. Tačiau su laiku aistros nurimsta ir lytinio gyvenimo ritmas sulėtėja. Šiuo atveju gimsta mergaitė.

Štai keletas gydytojo patarimų būsimiems tėvams: Jeigu norite, kad gimtų berniukas, pasiimkite atostogas ir keliaukite į Kanarus. Pamirškite rūpesčius, darbą, sportą ir stenkitės galvoti tik apie ,,tai”.
Jeigu norite, kad gimtų mergaitė, vyras turi visa galva pasinerti į darbą, aktyviai sportuoti ir nuolat galvoti apie atlyginimą. Moteriai derėtų stengtis neprovokuoti vyro intymiems santykiams ir bent jau savaitę kitą pamiršti apie seksą.
Norite tikėkite, norite – ne.

… PAGAL PRANCŪZUS
Prancūzų mokslininkai siūlo metodą, paremtą spermatozoidų molekuline mase. Spermatozoidai – Y chromosomos nešiotojai – yra mažesni, lengvesni ir greitesni, negu X chromosomos nešiotojai. Užtai pastarieji stambesni ir gyvena ilgiau – palankiausioje šarminėje terpėje gyvena apie 24 valandas. Turint galvoje, kad kiaušialąstė išlieka gyvybinga vidutiniškai 36 valandas, per sueitį, įvykusią maždaug ovuliacijos metu, didžiausia tikimybė pradėti berniuką, o per sueitį, įvykusią 2 – 3 dienos prieš ovuliaciją, didžiausia tikimybė pradėti mergaitę. Problema yra tai, kad gana sudėtinga yra tiksliai apskaičiuoti ovuliacijos laiką.

Tie patys mokslininkai nustatė, kad būsimo vaiko lytis tiesiogiai priklauso nuo mamos mitybos prieš pastojant buvusių paskutinių menstruacijų metu. Jeigu šeima svajoja apie berniuką, patartina valgyti kuo daugiau bulvių, daržovių ir egzotiškų vaisių, tačiau pamiršti pieno produktus. O jeigu tėvai nori mergaitės – maitintis reikėtų atvirkščiai. Jau pastojusi moteris gali valgyti ką tik panorėjusi ir tai, kas naudinga kūdikio sveikatai. Pateikto metodo efektyvumas (stebint 1000 moterų) – 80 procentų.

…PAGAL LENKUS
Lenkijoje taip pat buvo parengta metodika, pagal kurią tėvai su didele tikimybe (87 proc.) galėjo suplanuoti būsimo kūdikio lytį. Metodo esmė – kruopštus menstruacijų ciklo dienų apskaičiavimas. Jeigu lytinis aktas įvyko 11 – 12 dienų iki prasidedant menstruacijoms, gims berniukas. Jeigu 13 – 14 – mergaitė. Iš esmės tai yra tas pats prancūzų metodas, tik pateiktas ant lenkiškos lėkštutės. Be to, metodas tinkamas tik toms moterims, kurių ciklas itin reguliarus.

Kaip matote, kol kas nėra atrastas 100-u procentų rezultatyvus metodas. Gal ir gerai, antraip visa didžioji intriga dingtų. O poroms, kurios gyvenime viską mėgsta planuoti, belieka palinkėti: išbandykite su savimi vieną ar kitą metodiką, ir gal jums pavyks sulaukti taip trokštamo sūnelio arba dukrelės.

* mamosdienorastis.lt

Paauglių nėštumo prevencijos kampanija apžvelgė tėvų įtakos vaikų seksualiniam elgesiui tyrimų rezultatus ir šia tema diskutavo su daugeliu ekspertų, tėvų ir pačiais paaugliais. Paaiškėjo, kad tėvai ir kiti suaugusieji gali daug ką nuveikti mažinant nėštumo riziką, kol jų vaikas dar nesuaugo.

Šie 10 patarimų, kuriuose kalbama apie stiprių, artimų santykių su vaikais ir paaugliais svarbą, aiškių lūkesčių išsakymą, atvirus ir dažnus pokalbius rūpimais klausimais, gali pasirodyti seniai žinomi. Tyrimais įrodyta, jog šie pamokymai – tai ne tik geros idėjos. Jie gali paskatinti paauglius susilaikyti nuo lytinių santykių, o tuos, kurie jau seksualiai aktyvūs, paraginti visuomet naudotis patikima kontracepcija.

Taigi, ką daryti?

1. Būkite tikri savo seksualinėmis vertybėmis ir požiūriu į tai.

Kalbėti su vaikais apie seksą, meilę ir tarpusavio santykius visuomet lengviau, kai esi įsitikinęs savo požiūriu į šiuos dalykus. Kad būtų paprasčiau, pagalvokite, ką manote šiais klausimais:
• Ką jūs iš tiesų galvojate apie seksualiai aktyvius mokyklinio amžiaus vaikus ir apie jų galimybes tapti tėvais?
• Kas atsakingas už seksualinio elgesio apribojimą poroje ir kaip tai padaryti?
• Ar buvote seksualiai aktyvūs paauglystėje ir ką dabar apie tai manote? Ar gyvenote lytinį gyvenimą iki vedybų? Ką šiais klausimais po apmąstymų norėtumėte pasakyti savo vaikams?
• Ką galvojate apie skatinimą paaugliams susilaikyti nuo lytinių santykių?
• Ką galvojate apie paauglius, naudojančius apsisaugojimo priemones?

2. Kalbėti apie lytinį gyvenimą pradėkite ankstyvoje vaikystėje ir darykite tai dažnai.

Vaikai turi daug klausimų apie seksą ir dažnai sako, jog labiausiai norėtų juos aptarti su tėvais. Pradėkite apie tai pokalbį ir stenkitės būti nuoširdus, atviras ir pagarbus. Pasitikinčiai ir atvirai išsakykite savo požiūrį ir paaiškinkite, kodėl taip galvojate. Jei kažkuo nesate tikri, pasakykite tai savo vaikams. Pasistenkite, jog tai būtų dialogas, o ne paskaita.

Paklauskite, ką jie galvoja ir žino, kad galėtumėte pataisyti klaidingą nuomonę. Paklauskite, galbūt juos kas nors jaudina.
Pasakoti apie tarpusavio santykius ir intymumą vaikui suprantama kalba pradėkite dar ankstyvame amžiuje ir nesustokite paauglystėje. Kad tėvai ir vaikai turi kalbėtis apie lytinį gyvenimą ir meilę, yra tikrų tikriausia tiesa. Tai liečia visus: sūnus ir dukteris, tėčius ir mamas. Visiems vaikams reikia pokalbių, patarimų ir informacijos apie šiuos dalykus net ir tada, kai atrodo, jog jie visiškai nesidomi tuo, ką jūs norite pasakyti.

Bet kokios išsamios informacijos, kurios jums gali prireikti, rasite daugelyje nebrangių knygų. Tik nesigėdinkite to, jog jūs kažko nežinote. Vaikams būtina pagalba, kad jie ne tik įsisavintų kūno dalių funkcijas, bet ir suvoktų lytinio gyvenimo reikšmę. Išaiškinkite, kas tai yra seksas ir meilė, koks skirtumas tarp jų.

Nepamirškite pasikalbėti ir apie priežastis, kodėl vaikams seksas yra įdomus ir viliojantis. Jeigu kalbėsite tik apie “blogąsias” puses – neplanuotą nėštumą ir ligas, vaikai paprasčiausiai tai praleis pro ausis.

Štai keletas klausimų, kuriais norėtų padiskutuoti dauguma vaikų:

• Kaip aš sužinosiu, kad įsimylėjau? Ar seksas suartins mane su mano mergina/vaikinu?
• Kaip aš sužinosiu, kad esu jau pasirengęs gyventi lytinį gyvenimą?
• Ar užsiimdamas seksu tapsiu populiaresnis? Ar būsiu labiau suaugęs ir man bus prieinami kiti tik suaugusiems skirti dalykai?
• Kaip aš pasakysiu savo vaikinui, kad dar nesu pasiruošusi mylėtis? Ar aš neįskaudinsiu jo jausmų ir neprarasiu jo?
• Kaip aš susitvarkysiu su savo merginos spaudimu pasimylėti?
• Kaip veikia kontraceptikai? Ar vieni būdai turi privalumų prieš kitus? Ar jie saugūs?
• Ar galima pastoti pasimylėjus pirmą kartą?

Būkite ne tik tokiais tėvais, kurių galima paklausti, bet ir turėkite savo nuomonę. Pasakykite vaikams, ką jūs galvojate. Nesivaržykite pasakyti, pavyzdžiui:

• Mano manymu, vaikai, besimokantys vidurinėje mokykloje, dar per jauni užsiiminėti seksu ypač įvertinus šių dienų riziką.
• Mylėdamasis visuomet naudok apsisaugojimo priemones nuo nėštumo ir lytiniu keliu plintančių ligų, kol būsi pasirengęs turėti vaikų.
• Nėra neįprasta pajusti spaudimą užsiimti seksu. Turi gerai pagalvoti, kaip toliau elgsiesi. Turėk planą. Ar pasakysi “ne”? Ar naudosiesi apsisaugojimo priemonėmis? Kaip tu su visu tuo susidorosi?
• Nieko blogo galvoti apie seksą ir jausti lytinį potraukį. Visiems taip būna! Bet pradėti kūdikį paauglystėje yra per anksti.
• Esu susirūpinęs, kad paauglių girtavimas veda į nesaugius lytinius santykius.
• (Berniukams) Turėdamas kūdikį netapsi vyru. Vyru tampama tada, kai išmokstama palaukti ir elgtis atsakingai.
• (Mergaitėms) Neprivalai mylėtis su vaikinu tik tam, kad jį išlaikytum. Jeigu jus riša tik seksas, pasirink kurį nors kitą.
Beje, tyrimai įrodė, jog kalbėjimas apie lytinį gyvenimą neskatina paauglių jį pradėti. Taip pat atsiminkite, kad jūsų elgesys turi atitikti jūsų žodžius. Mokydami “daryk, kaip sakau, o ne kaip darau” pralaimėsite prieš vaikus ir paauglius, kurie atidžiai seka suaugusiųjų gyvenimą.

3. Prižiūrėkite ir tikrinkite vaikus bei paauglius.

Šeimos pokalbio metu susitarkite dėl taisyklių ir “komendanto valandų”. Jeigu jūsų vaikas po pamokų grįžta 15val, o jūs iš darbo – tik 18val, kas atsakingas už tai, kad tomis valandomis jis ne tik saugus, bet ir užsiima naudinga veikla? Kur jie eina su draugais? Ar ten yra juos prižiūrinčių suaugusiųjų? Prižiūrėdami ir kontroliuodami savo vaikus jūs ne kabinėjatės, o atliekate tėvų pareigą.

4. Susipažinkite su vaiko draugais ir jų šeimomis.

Draugai vieni kitiems daro didelę įtaką, todėl padėkite savo vaikams ir paaugliams susidraugauti su tais, kurių šeimose tos pačios vertybės. Kai kurie tėvai netgi susitinka su vaiko draugų tėvais tam, kad kartu nustatytų taisykles ir apibrėžtų lūkesčius. Kur kas lengviau priversti vaiką laikytis tokių “komendanto valandų”, kokių turi laikytis ir jo draugai. Jeigu jūsų ir kitų tėvų požiūris nesutampa, laikykitės savo įsitikinimų. Pasikvieskite vaiko draugus į svečius ir atvirai pasikalbėkite.

5. Atkalbėkite vaiką nuo ankstyvų, dažnų ir nuolatinių pasimatymų.

Užsiėmimai grupėse tarp jaunų žmonių yra geri ir dažnai būna linksmi. Tačiau leidimas paaugliams iki 16 metų amžiaus nuolat susitikinėti dviese gali prišaukti bėdų. Su vaiku apie tai pasikalbėkite dar vaikystėje. Nelaukite, kol jūsų paauglys pasiūlys planą, kuris skirsis nuo jūsiškio. Kitaip jis ar ji gali pagalvoti, kad jūs nemėgstate konkretaus žmogaus ir nepritariate kvietimui.

6. Neleiskite savo dukrai susitikinėti su gerokai vyresniu vaikinu. Ir neleiskite savo sūnui užmegzti draugystės su gerokai jaunesne mergina.

Vyresni vaikinai žavi merginas. Dažnai jie turi pinigų ir automobilį! Tačiau jeigu vaikinas yra kur kas vyresnis, rizikuojate prarasti situacijos kontrolę. Pabandykite nustatyti amžiaus ribą: amžiaus skirtumas turėtų būti ne didesnis nei du (blogiausiu atveju – nei trys) metai. Ženklus amžiaus skirtumas tarp jaunesnės merginos ir vyresnio vaikino merginą gali pastūmėti į rizikingas situacijas, pavyzdžiui, netrokštami lytiniai santykiai ir seksas be apsaugos priemonių.

7. Padėkite vaikams susikurti tokių ateities siekų, kurie viliotų labiau nei ankstyvas nėštumas ir tėvystė.

Jeigu ateitį nupiešite šviesią, tikimybė, kad jūsų vaikas susilaikys nuo lytinių santykių, atidės nėštumą ir tėvystę, padidės. Taigi padėkite jiems susikurti prasmingus ateities tikslus, patarkite, kaip juos įgyvendinti, ir padėkite jų pasiekti. Pavyzdžiui, paaiškinkite jiems, kad norint tapti mokytoju reikia baigti mokyklą ir išlaikyti egzaminus. Mokykite juos laisvalaikį išnaudoti prasmingai, pavyzdžiui, nusistatyti tam tikrą laiką namų darbų ruošimui. Paaiškinkite, kaip nėštumas ir tėvystė gali sugriauti pačius geriausius planus, pavyzdžiui, turėdamas išlaikyti kūdikį, negalės studijuoti.

8. Duokite vaikams suprasti, jog vertinate išsimokslinimą.

Skatinkite vaikus rimtai mokytis mokykloje ir reikalaukite gerų rezultatų. Pažangumo pablogėjimas dažnai tampa pirmuoju problemų, galinčių pasibaigti nėštumu paauglystėje, ženklu. Taigi atidžiai stebėkite, kaip sekasi vaikui mokykloje, ir įsikiškite tuoj pat, kai tik rezultatai pablogėja. Sekite pažymius ir aptarkite juos su vaiku. Susitikite su mokytojais, auklėtoja ir treneriais. Domėkitės, kas užduota namų darbams, ir padėkite juos atlikti.

9. Domėkitės, ką jūsų vaikas žiūri, skaito ir ko klauso.

Žiniasklaidoje (televizijoje, radijuje, filmuose, muzikiniuose klipuose, žurnaluose ir internete) gausu medžiagos, skleidžiančios neteisingas žinias. Seksas retai turi prasmę, retai pasitaiko neplanuotas nėštumas, ir tik nedaugelis besimylinčių asmenų būna susituokę ar artimai bendraujantys. Ar tai atitinka jūsų pažiūras ir vertybes? Jeigu ne, pasikalbėkite su vaiku apie tai, kas vaizduojama žiniasklaidoje ir kaip jūs tai vertinate. Jeigu jus papiktino tam tikra laida ar filmas, pasakykite tai ir paaiškinkite kodėl. Lavinkite savo išprusimą: galvokite, ką jūs ir jūsų šeima žiūrite ir skaitote. Skatinkite kritinį vaikų mąstymą: pasiteiraukite, ką jie galvoja apie laidas, kurias jie žiūri, ir muziką, kurios jie klausosi.

10. Šie 9 aukščiau paminėti patarimai pagelbės tik tuomet, jeigu jūsų santykiai su vaiku nuo pat ankstyvo amžiaus bus stiprūs ir artimi.

Stenkitės, kad jūsų ryšys būtų šiltas, griežtas, kupinas bendravimo ir skatinantis abipusį pasitikėjimą bei pagarbą. Nėra vieno vienintelio būdo tokiems santykiams sukurti, bet jums gali pagelbėti šie patarimai:

• Aiškiai ir dažnai išreikškite savo meilę ir šiltus jausmus. Apkabinkite vaikus ir pasakykite, kiek daug jie jums reiškia. Pagirkite vaikus už laimėjimus, bet atminkite, jog jausmus išsakyti reikia ne tik už nuopelnus.

• Atidžiai klausykitės, ką kalba jūsų vaikai, ir kreipkite dėmesį į tai, ką jie daro.

• Laiką su vaikais leiskite užsiimdami tokia veikla, kuri atitinka ne tik jūsų, bet ir jų amžių bei norus. Bendri potyriai – tai lyg “banko sąskaitoje” sukaupti jausmai ir pasitikėjimas, vėliau tampantys bendravimo įvairiais, tarp jų ir lytinio gyvenimo, klausimais pamatu.

• Palaikykite vaikus ir domėkitės tuo, kuo domisi jie. Lankykitės sporto treniruotėse, pasidomėkite jų hobiu, džiaukitės net ir mažiausiais jų pasiekimais, užduokite tokius klausimus, kurie parodytų, jog jums rūpi žinoti apie jų gyvenimą.

• Būkite mandagūs ir gerbkite savo vaikus, neerzinkite ir nesišaipykite. Nelyginkite paauglio su kitais šeimos nariais (pavyzdžiui, kodėl tu negali būti panašus į savo vyresniąją seserį?). Parodykite, kad iš jų taip pat tikitės mandagumo ir pagarbos.

• Skatinkite jų pasitikėjimą savimi padėdami siekti įgūdžių. Atminkite, jog pasitikėjimas savimi išsiugdomas, su juo negimstama. Pats geriausias būdas tapti savimi pasitikinčiu – daryti kažką gerai.

• Kuo dažniau valgykite visa šeima kartu ir šį laiką išnaudokite pasikalbėjimams, o ne ginčams.

Paskutinė pastaba: niekada nevėlu pradėti gerinti santykius su vaiku ar paaugliu. Nenuvertinkite artimų santykių tarp tėvų ir vaikų, patarimų, pritarimo ir paramos reikšmės. Jų vaikams reikia visais gyvenimo tarpsniais.

————–
* imunitetas.lt

MAMOMS:

Trumpi patarimai nėštumo laikotarpiui

1 mėnesyje kūdikis yra embrionas. Prasideda vaisiaus ir virkštelės vystymasis. Būsimos mamos svoris nepakinta.

2 mėnesyje embrionas jau tampa vaisiumi. Vystosi galūnės (rankytės, kojytės), atsiranda smegenys. Išsivysto vidiniai organai. Atsiranda ausytės ir plaukučiai. Būsima mama gali būti mieguista, gali pradėti pykinti, norisi dažniau šlapintis.

3 mėnesyje vaisius jau kūdikis, sveriantis apie 30g ir yra 9cm ilgio. Po truputį pradeda judėti, atsiranda nagučiai. Būsimos mamos svoris šiek tiek pakinta.

4 mėnesyje kūdikis greitai auga, sveria 150g ir yra 23cm ilgio. Nėštumas pasidaro pastebimas. Būsimos mamos svoris pradeda augti. Po truputį juntami vaisiaus judesiai pilvo apačioje.

5 mėnesyje kūdikis 30cm ir 500g, gydytojas girdi širdelės plakimą. Būsima mama jaučia judesius. Dienos tampa ilgesnėmis ir tamsesnėmis.

6 mėnesyje kūdikis jau išsivystęs, tačiau odelė dar neturi riebalinio sluoksnio. Svoris jau 700g, o ilgis 35cm. Būsima mama pastoviai jaučia judesius.

7 mėnesyje kūdikio svoris pasiekia 2kg, o ilgis 40cm. Būsimos mamos svoris žymiai pakinta.

8 mėnesyje kūdikio akytės pramerktos ir jis įgyja savo padėtį gimdoje. Būsimos mamos svoris labai pakinta.

9 mėnesyje kūdikis labai greitai priauga daugiau svorio ir įgyja padėtį gimdos apačioje. Būsima mama ruošiasi tapti MAMA

Nėštumo metu svoris auga per pakankamai trumpą laiką, tempdamas mamos odą, dėl to gali atsirasti strijos ant pilvo ir sėdmenų. Norint išvengti strijų, reikia stengtis, kad svoris kistų pamažu ir oda būtų kuo elastingesnė. Tam turėtų padėti įvairūs masažai ir tepimasis įvairiais aliejais bei kremais nuo strijų. Tam taip pat įtakos turi fizinis aktyvumas.

Idealus svorio augimas nėštumo metu

0-14 neštumo savaitės – svoris be pakitimo

14-20 neštumo savaitės – svoris padidėja apie 2,5kg

20-30 neštumo savaitės – svoris padidėja apie 5kg

30-36 neštumo savaitės – svoris padidėja apie 2,5kg

36-40 neštumo savaitės – svoris pakisti neturėtų

Jeigu prieš nėštumą kūno masė buvo normos ribose, tai svoris per 40 nėštumo savaičių turėtų pakisti apie 8-12kg. Atsiminkit, kad per daug arba per mažai pakitęs svoris nėra gerai.

Verta žinoti!

Nėštumo metu būsima mama turėtų suprasti, kad valgyti reikia dviese, o ne už du. Reikėtų valgyti daug vaisių ir daržovių. Šviežią maistą valgytis po truputį per kelis kartus, o ne daug ir vieną kartą.

6 taisyklės, kaip jaustis gerai nėštumo metu

1 TAISYKLĖ – PASIVAIKŠČIOJIMAS

Naudokitės geru oru ir reguliariai vaikščiokite artimiausiame parke ar miške. Mėgaukitės geromis emocijomis.

2 TAISYKLĖ – LENGVA VAKARIENĖ

Neikite miegoti alkana, bet ir nepersivalgykite. Vaisiai ar koks nors pieniškas desertas nepakenks.

3 TAISYKLĖ – ILSĖKITĖS

Pasiimkite savo mylimas knygas ar žurnalus, įsitaisykite patogiai ir ramiai skaitykite. Tai geras poilsis.

4 TAISYKLĖ – DUŠAS

Ne per daug karštas vanduo yra idealus variantas atsipalaidavimui ar poilsiui. Vanduo nuima visą dienos įtampą.

5 TAISYKLĖ – ATSIPALAIDAVIMAS

Bendraukite su savimi ir savo kūdikiu. Raskite laiko sau ir savo kūdikiui atsipalaiduoti.

6 TAISYKLĖ – GERK PIENĄ

Kiekvieną dieną po stiklinę. Pienas turi daug kalcio, baltymų ir veikia raminančiai.

TĖČIAMS:

Dešimt patarimų tėčiams

Tėvo vaidmens vaiko gyvenime pervertinti neįmanoma, o štai kad jis retsykiais yra neįvertinamas – visai tikėtina. Kad taip neatsitiktų, laikykitės 10 paprastų rekomendacinio pobūdžio taisyklių, nusakančių tėvo bendravimą su vaiku.

1. Bendraukite su vaiku nuo pirmųjų jo gyvenimo dienų. Ir mamos turėtų jiems suteikti tokią galimybę. Galite dalyvauti vaiko priežiūroje: keisti sauskelnes, padėti išmaudyti, pavedžioti, pamaitinti iš buteliuko ir panašiai. Tuo pačiu veiksmus verta derinti su švelniais žodžiais, kreipiniais į vaiką, šypsena, rašo „Bt-lady”.

2. Svarbi vieta augančio vaiko ir tėvo bendravime tenka žaidimui. Skirtingai nei mamos, tėčiai linkę rengti energingus, neprognozuojamus žaidimus, kurie vaikams labai patinka. Mamoms nederėtų drausti tokių žaidimų tvirtinant, kad žaidimai su tėčiu nėra panašūs į žaidimus su mama.

3. Tėčiai su savo vaikais daugiau bendrauja viešose vietose – tokiose, kaip zoologijos sodas ar parkas. Naudinga organizuoti tokias bendras tėčio ir vaiko išvykas. Tėčiai, kurie dažnai bendrauja su savo vaikais, tampa svarbia figūra vaikų gyvenime. Visų pirma, jie inspiruoja elgsenos modelį, kurio vaikas pradeda laikytis.

4. Kartais tėvai mano, kad bet kokia vaiko veiksmų kontrolė sutrikdys jo kūrybinį aktyvumą, pakenks savarankiškumui, todėl jie tik bejėgiškai žiūri, kai vaikas elgiasi taip, kaip jam šauna į galvą. Kiti tėvai įsitikinę, kad mažasis žmogutis visais atvejais turi elgtis sąmoningai, kaip suaugęs. Jie kontroliuoja vaiko elgesį visiškai nesuteikdami jam savarankiškumo.

5. Jokie tėvų nurodymai (ypač griežti iš tėčio lūpų) neturi peržengti sveiko proto ribų, turi būti įvertinti vaiko saugumo, nepriklausomybės ir kūrybinės veiklos poreikiai.

6. Vaikams dera pateikti protingus reikalavimus ir primygtinai stebėti tų reikalavimų laikymąsi. Reikia leisti vaikui aiškiai suprasti, ko iš jo tikimasi, ir patiems elgtis nuosekliai. Kartais tėčiai nebendrauja su vaikais, tačiau jiems prasikaltus, imasi tėvo vaidmens ir baudžia ar nurodinėja.

7. Venkite nepagrįsto jėgos ir grasinimų naudojimo siekiant kontroliuoti vaikų elgesį. Jų naudojimas vaikams įskiepija analogišką elgesį ir dėl to vėliau jie gali būti negeranoriški, užsispyrę ar žiaurūs.

8. Draudimus ir peikimus išsakykite švelniai, geranoriškai ir atminkite: negalima peikti vaiko asmeninių savybių – galima peikti tik atskirus vaiko poelgius. Todėl derėtų sakyti ne „tu esi blogas”, o „tu blogai pasielgei”, po draudimo ar kokio nors pabarimo būtina parodyti vaikui teigiamą pavyzdį.

9. Pagirkite vaiką už pasiekimus. Jei vaikui kas nors nepavyksta, padėkite jam įveikti iškilusias problemas, leiskite pasidžiaugti savo sėkme. Nederėtų girti už tai, kas nepasiseka. Tai gali deformuoti vaiko savęs vertinimą. Vaiko pasiekimų vertinimas turi būti adekvatus pasiektam rezultatui.

10. Ir svarbiausia – mylėkite vaiką visa širdimi ir elkitės taip, kad vaikas niekada to nepamirštų.

Šiais laikais smurtas ir prievarta yra tai kas atneša asmeniui psichologinę, fizinę, dvasinę ar seksualinę žalą bei kančią, taip pat gali būti įvairūs grasinimai ir bandymai apriboti asmens laisvę. Bendrąją prasme smurtas yra fizinis ar psichologinės jėgos panaudojimas priverčiant auką elgtis ir reaguoti taip, kaip palanku pačiam smurtautojui. Tai laikoma nusikalstamu elgesiu, už kurį numatytos tam tikros baudžiamosios priemonės, tačiau tai nesustabdo jo plitimo mūsų visuomenėje. Nesvarbu ar tai smurtas prieš suaugusį asmenį, ar prieš vaiką. Dauguma vaikų, augančių šeimose kuriuose smurtaujama yra jaunesni nei penkerių metų, o remiantis Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis, 2007 metų savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybose iš viso buvo gauta 1778 pranešimų apie nuo smurto nukentėjusius vaikus. O duomenų, kiek vaikų Lietuvoje patiria prievartą yra labai nedaug, be to, duomenys yra fragmentiški, netikslus, neatspindi tikros padėties. Lietuvoje nėra registruojamas vaikų emocinės prievartos paplitimas. Svarbu pažymėti, kad turi duomenys, atspindi tik oficialią statistiką, tačiau iš tikrųjų vaikų, patiriančių prievartą, skaičius gali būti kelis kartus didesnis. Augimas šeimoje ir buvimas namuose, kuriuose smurtaujama gali labai sustiprinti vaikų išgyvenamą nerimo ir nesaugumo jausmą, tai didina tikimybę atsirasti įvairioms elgesio ir emocinėms problemoms tolimesniame vaiko gyvenime. Jei nuolat smurtaujama, vaikams išsivysto simptomai, panašūs į potrauminio streso simptomus, (kurie pasireiškia 25-50 proc. vaikų) pagrindiniai šio sutrikimo požymiai yra intensyvi baimė ar bejėgiškumas, pykčio protrūkiai ir miego sunkumai. Smurtas ir žiaurus elgesys su vaikais per pirmuosius metus stipriai atsiliepia jų smegenų vystymuisi ir visam raidos procesui. Tai įvyksta net tuomet kai vaikas neįsisąmonina ir nesuvokia smurto. 85 proc. vaiko smegenų struktūros vystosi per pirmuosius trejus metus. Šis vystymasis sudaro pagrindą visų vaikų gebėjimą raidai, taip pat – gebėjimui kurti emociškai sveikus santykius. Nepaisant žiauraus tėvų elgesio su vaikais, vaikai yra visiškai priklausomi nuo savo tėvų. Auka nori sustabdyti smurtą, bet vis vien nori likti savo šeimoje, deja paprastai laikui bėgant smurtas šeimoje tik stiprėja. Pastaruoju metu jau tikrai nemažai kalbama apie smurtą prieš vaikus ir jo pasekmes. Šia problema pradėjo rūpintis įvairių šalių specialistai. Deja, Lietuvoje iki šiol trūksta prievartos prieš vaikus paplitimo tyrimų, kurie leistu susidaryti aiškesnį vaizdą apie vaikų nukentėjusių nuo prievartos šeimoje skaičių. Todėl: – svarbu, mokėti tinkamai įvertinti ir nuolatos stebėti prievartos prieš vaikus atvejus, jų skaičiaus didėjimą. – Svarbu, kad vaikai gautu kvalifikuotą ir gerai organizuotą kompleksinę pagalbą. – Svarbu, kad vyriausybė užtikrintu veiksmingą vaikų teisių aplinką – Svarbu, bendradarbiavimas tarp įvairių sektorių, valstybinių ir nevalstybinių organizacijų. – Svarbu tobulinti specialistų, dirbančių su vaikais, kvalifikaciją sumurto prevencijos ir pagalbos klausimais.

vyras, pakeliantis ranką prieš žmoną, yra niekšas ir iškrypėlis, o problema vis dar aktuali įvairaus turtinio sluoksnio ir socialinės padėties šeimose. Ne visada moteris gali tuoj pat išsiskirti su žiauriu vyru, todėl kai kurios iš mūsų dėl įvairių priežasčių kenčiame tokį gyvenimą. O kitos… imasi iniciatyvos ir išmoksta savigynos būdų, pavyzdžiui, besti alkūne po šonkauliais, lyg fechtuotoja žaibiškai pulti su kočėlu rankoje ar lengvai pliaukštelėti keptuve užpuolikui per pakaušį.

Smalsu, kokią žmonų savivalę kenčia vyrai išsivysčiusiose šalyse, kur pagal ekonomines ir politines jėgas moterys uždirba tiek pat ar net daugiau nei vyrai. Galima įtarti, kad kai kurios šio straipsnio skaitytojos jau turi patirties naudodamos rankas prieš vyrą ar draugą, o kai kurioms dar tik niežti rankas pliaukštelėti “geradariui”. Bet kokiu atveju, jeigu jau problema egzistuoja, senų savigynos būdų metodinės rekomendacijos, kaip kovoti su vyru, niekam nepamaišys. Laikantis jų bus mažiau traumų, kova bus efektyvesnė.

Ispanijoje pirmajame kvartale 2005m. į teisėsaugos organus kreipėsi 2480 vyrų su skundais, kad juos nuolat fiziškai kankina jų žmonos ir sugyventinės.

Taisyklingai apkulti vyrą – rimtas reikalas, reikalaujantis patikrintų veiksmų. Spręskite pati.

Pirma, vidutinis vyras yra stipresnis už vidutinę moterį. Jeigu jis jums atsakys tuo pačiu, mažai nepasirodys. Iš kitos pusės, mes, moterys, dažniau nei jie naudojame karštus (keptuvę, puodelį su karšta kava) ir šaltus (knygą, chrestomatinį kočėlą) ginklus.

Antra, jeigu vyras dėl smūgių įsižeis ir nuspręs jus palikti, jam bus paprasčiau nei jum (vyrams visada paprasčiau) susitvarkyti naują, vienišiaus gyvenimą. Bet kartais žaidimas to vertas: kai kurios mano draugės ypatingai tragiškomis jų santykių su mylimu vyru minutėmis nepasibodėjo skelti nestiprius antausius ir, jų tvirtinimu, tai visada išeidavo į naudą. Kaip ir bet kokiem reikale, svarbiausia nepiktnaudžiauti, tai yra neperlenkti lazdos.

Štai keletas priežasčių, kurios pateisina nesunkų vyro kūno sužalojimą.

Pavydas

Teisėta priežastis. Dar daugiau, jeigu neištikimybe kaltinamą ar įtariamą vyrą tampysite už plaukų ar subraižysite jam veidą, gali būti, kad jam prisimeilinsite. Kai kuriems vyrams patinka pavydžios moterys, todėl jūsų iššūkis gali virsti į gerą ir tapti neabejotinu santykių pataisymu.

Nenoras dirbti, tingėjimas, veltėdžiavimas

Čia jau pats dievas liepė periodiškai stuktelėti į storą šoną tinginiui. Kitaip jis užmigs ant savo sofos. Nedidelis emocinis sukrėtimas jam nepakenks.

Nuobodybė

Kartais vienintelis būdas nutraukti nesibaigiančias “polėkių analizes” – tiksliai (dviem centimetrais aukščiau nei pakaušis) mesti į tuščiakalbį kokią nors besivoliojančią lėkštę. Efektas garantuotas.

Vokietijos sociologų duomenimis, beveik trečdalis Vokietijos gyventojų bent kartą išėjo iš kantrybės ir kumščiais ar su keptuve puolė savo “mieląjį draugą” ar vyrą.

Saugumo ribos:

1. Niekada nemėginkite vyro ar draugo smūgiais, jeigu negalite blaiviai įvertinti situacijos (jeigu jūs girta, labai nusiminusi, esate šoke ar afekto būsenoje). Tokiu atveju pasekmės gali būti nenuspėjamos. Jums abiems.
2. Nesimėgaukite. Juk jūs – ne sadistė. Nereikia “geradario” mušti iš visų jėgų. Nesinaudokite tais daiktais, kurie gali tapti rimtais ginklais. Tai peiliai, kirviai, ketinės keptuvės ir kt.
3. Nepulkite miegančio vyro. Tai niekinga.
4. Nepulkite girto vyro. Jis gali atsikirsti ir atsakyti jums tuo pačiu. Rimtai.
5. Niekada netrenkite į lytinius organus. Apie tai net nesvarstykite.

Prisiminkite: apkultas vyras iš tiesų nelaimingas. Juk retas bėgs pasiskųsti, kad prieš jį ranką pakėlė nuosava žmona. O jeigu ir pasiskųs, tai bet kuris teismas tradiciškai pamanys, kad barnį sukėlė jis, o silpna moteris tapo nekalta auka. Todėl susitaikiusi su mylimuoju nepamirškite jo pagailėti, priglausti ir jūsų uždėtą mėlynę patepti heparino tepalu. Juk mušam – reiškia mylim.

Manau šis klausimas keliamas kur kas reciau, nei kaip numesti svori?

Bet jis yra keliamas tai i ji reikia atsakyti.

Deja, suliesėti yra kur kas lengviau, nei priaugti svorio. Žmonės, kurie yra iš prigimties liesi ir nori svorį padidinti, turi dėti kur kas daugiau pastangų nei tie žmonės, kurie nori svorio numesti.

Lieso žmogaus akimis žiūrint, priaugti svorio labai sudėtinga, nes reikia valgyti daug ir dažnai. Jei norite svorį sėkmingai padidinti, reikia valgyti tiek, kad balansuotumėte tarp persivalgymo ir sotumo jausmo. Galbūt kai kuriems tai atrodo nesudėtinga priežastis, bet daugeliui lieknų žmonių tai atrodo praktiškai neįgyvendinama.

Yra merginu, kurios turi dideliu psichologiniu problemu iš kuriu išsivysto negailestingos ligos, tai bulimija ar anoreksija. Merginoms nesamoningai pradeda atrodyti, kad jos yra storos, nors ištikro jos buna per kudos, net gerai nuotaikai. Jas užpuola depresija, jos serga ivairiomis ligomis. Tokioms merginoms tikrai reikia priaugti svorio. Taciau, nei manieji, nei kur kitur esantys patarimai joms negelbes, tokiu atveju reikia kreiptis i specialistus, kurie pamažu pratina merginu organizmus prie maisto ir padeda joms išgyti.

Na, o kaip priaugti svorio merginoms, kurios iš prigimties yra smulkios ir turi greita medžiagu apykaita? Pirmiausia jos turetu susidaryti pastovu dienos režima. Tai reiškia valgyti dažnai 5 gal net 6 kartus per diena ir pastoviu laiku eiti miegoti. Didele reikšme turi geras kaloringas maistas, merginos turetu atsisakyti liesu produktu. Taipogi galima lankytis sporto klube, kuriame treneris sudaro specialia programa raumenu priauginimui, bei pataria kokius maisto papildus vartoti. Tada galima gražiai papilneti, bet „ neištešleti“.

Taigi norint priaugti svorio valgykite sociai, vakare, o jei pabusite nuo alkio jausmo pavalgykite ir nakti. Dvieju savaiciu laikotarpyje tokiame režime jusu kuno formos tikrai suapvales.

Savaiminis persileidimas – tai nėštumo nutrūkimas (abortas) iki 21 nėštumo savaitės ir 6 dienų. Persileidimas, įvykęs per pirmąsias 12 savaičių, vadinamas ankstyvuoju (jų būna 75 proc.), o po 12 savaičių – vėlyvuoju. Kai persileidimai įvyksta tris ir daugiau kartų, jie vadinami įprastiniais, kartotiniais (habitualiniais). Kartotinių persileidimų būna maždaug 1 proc. bendro gimdymų skaičiaus. Savaiminiu abortu baigiasi 15-20 proc. visų nėštumų. Manoma, kad net 40-70 proc. nėštumų savaime nutrūksta nesutrikdę menstruacinio ciklo ir nediagnozuoti. Įvykus pirmam persileidimui, rizika dar kartą persileisti nepadidėja.

Labai svarbu dar prieš pastojant išsiaiškinti, ar partneriams nėra persileidimo rizikos veiksnių. Čia svarbūs abiejų partnerių medicininės, socialinės, psichologinės ir genetinės anamnezės duomenys, taip pat tai, kokių medikamentų buvo ar yra vartojama, ar nėra piktnaudžiaujama alkoholiu, tabaku, ar nevartojama narkotikų. Jeigu jau yra buvęs savaiminis persileidimas, reikia išsiaiškinti, kokiu nėštumo laikotarpiu jis įvyko, nes kitų persileidimų rizika tuo metu gali būti didesnė.

Moteris sveriama, matuojamas jos ūgis, kraujo spaudimas, kryptingai tiriama, ar ji neserga endokrininės sistemos arba infekcinėmis ligomis. Ieškant galimų hormonų pusiausvyros sutrikimų stebima, ar nėra hirsutizmo arba kitų hiperandrogenijos požymių, krūtys tiriamos, ar neišsivystė galaktorėja. Ginekologinio tyrimo metu kreipiamas dėmesys į genitalijų išsivystymą, paslankumą, skausmingumą. Laboratorinių tyrimų, kuriais remiantis būtų galima numatyti galimą savaiminį persileidimą, nėra, tačiau įtariant genetinę ar infekcinę ligą galima atlikti specifinius kiekvienam tyrimus. Vyresnėms kaip 35 metų amžiaus moterims arba kai šeimoje ar giminėje yra vaikų, sergančių įgimtomis genetinėmis ligomis ar apsigimimais, rekomenduojama pirmoje nėštumo pusėje išsitirti žmogaus genetikos centre.

Įtarus, kad galima persileidimo priežastis susijusi su chromosomų pakitimais, rekomenduojama ištirti tėvų kariotipą, persileidimo metu paimtų nėštumo audinių genetinį kariotipą. Pasaulyje tokiais atvejais porai siūloma atlikti inseminaciją ar IVF donoro sperma, embriono perkėlimą.

Diagnozavus genitalijų anatomijos defektus (atlikus
histerosalpingografiją, histeroskopiją ar laparoskopiją), siūlomos įvairios gimdos koreguojamosios operacijos, miomektomijos, gimdos kaklelio apsiuvimas.

Hormoniniai sutrikimai nustatomi ištyrus T3, T4, TTH ir progesterono kiekį serume; atlikus endometriumo biopsiją liuteininės fazės metu, nustatomas glikuotas Hb. Šie sutrikimai atitinkamai koreguojami skydliaukės hormonais, progesteronu, rekombinantiniu FSH.

Liuteininės fazės nepakankamumas gydomas progesteronu, hCG. Veiksmingas geriamasis progestagenas yra didrogesteronas, jo molekulė yra panašios struktūros į endogeninį progesteroną, jis, net ilgą laiką vartojamas, nesukelia nepageidaujamo androgeninio poveikio moterims bei virilizuojamojo poveikio moteriškos lyties vaisiui. Kaip minėta, vystantis normaliam nėštumui, moters imuninė sistema kinta, kad būtų apsaugotas vaisius. Nustatyta, kad apsaugant vaisių svarbūs vadinamieji P receptoriai, kuriuos paveikus gaminamas baltymas, svarbus embriono apsaugos imunomoduliacijai. Nustatyta, kad moterims, kurioms įvyksta įprastiniai persileidimai, yra mažiau P receptorių. Didrogesteronas (Duphaston) užtikrina pakankamą P receptorių aktyvumą ir baltymo, reikalingo embriono apsaugos imunomoduliacijai, gamybą. Didrogesteronas koreguoja liuteininės fazės nepakankamumą ir indukuoja apsauginę imunomoduliaciją, tai užtikrina sėkmingą tolesnę nėštumo eigą. Duphaston mažina savaiminių persileidimų skaičių ir neturi nepageidaujamo poveikio tolesniam nėštumo vystymuisi.

Rekomenduojama tokia didrogesterono skyrimo schema:
1. Gresiantis persileidimas. Išgerti 40 mg didrogesterono, vėliau, kol išnyks simptomai, gerti po 10 mg kas 8 val.
2. Kartotinis persileidimas, sukeltas geltonkūnio funkcijos nepakankamumo. Iki 20 nėštumo savaitės gerti po 10 mg du kartus per dieną.

Esant infekciniams sukėlėjams gydoma antibiotikais.

Ištyrus abiejų tėvų HLA-A ir HLA-B ir nustačius pakitimus, atliekama plazmaferezė motinai, vyro limfocitų injekcija prieš nėštumą. Aptikus antinuklearinių antikūnų (antikardiolipidinių bei lupus antikoagulianto), taikomas specifinis ligos gydymas.

Gresiant persileidimui patartina vengti lytinių santykių bei ribojamas fizinis aktyvumas, nors šių priemonių veiksmingumas nėra įrodytas. Esant prasidėjusiam persileidimui ir žuvusiam vaisiui (ar esant nesivystančiam nėštumui), pacientė stacionarizuojama ir atliekamas chirurginis likusių nėštumo audinių pašalinimas iš gimdos. Sepsinis (infekuotas) persileidimas gydomas antibiotikų terapija ir chirurginiu būdu. Įvykus visiškam persileidimui, moteris stebima, gydyti nereikia.

Įprastinių persileidimų priežastys:
Žinomos (50-60 proc.)
1. Genetinės.
2. Endokrininės: skydliaukės ligos, cukrinis diabetas. Taip pat manoma, kad įtaką gali turėti ir liuteininės fazės defektas (geltonkūnio funkcijos nepakankamumas), nes esant progesterono trūkumui nepakankamai išsivysto gimdos gleivinė. Progesteronas per gimdos gleivinės prostaglandinus veikia kaip vietinis imunosupresinis veiksnys, kad išsaugotų alosvetimkūnį, t.y. besivystantį vaisių, todėl jo trūkumas nėštumą veikia nepalankiai.
3. Anatominės priežastys: Ašermano sindromas (gimdos ertmės sąaugos), pogleivinės miomos, gimdos kaklelio nepakankamumas, gimdos vystymosi anomalijos: pertvara, balno formos gimda, dviragė gimda.
4. Infekcinės: Chlamydia trachomatis, Listeria monocytogenes, Toxoplasma gondii, virusai (Rubella, HSV, CMV, tymų ir koksaki virusai).
5. Autoimuninės.
6. Žalingi aplinkos veiksniai.
7. Nežinomos (40-50 proc.)
8. Nepakankamas imuninės sistemos slopinimas; motinos imuninis reaktyvumas.

Pamėginkime suprasti įprastinio aborto priežastis. Maždaug 50 proc. atvejų priežastys yra paaiškinamos. Pavyzdžiui, tokios endokrininės ligos kaip nekontroliuojamas necukrinis diabetas, anatomijos ir genetiniai defektai, infekcinės motinos ir/ar vaisiaus ligos, autoimuninės ligos, pavyzdžiui, antikardiolipidiniai antikūnai motinos organizme. Visi šie sutrikimai gali sukelti vaisiaus pažeidimus, kurie yra nesuderinami su gyvybe, todėl įvyksta persileidimas.

Tačiau kitus 50 proc. atvejų įprastinio aborto priežastys išlieka neišaiškintos.

Nėra tiksliai žinoma, tačiau nekintamas šių nepaaiškinamų persileidimų skaičius gali būti dėl motinos alogeninio imuninio atsako į panašius vaisiaus antigenus rezultatas.

Kai kurių moterų organizmuose vyksta labai stipri imuninė reakcija prieš vaisių, kuris pusę chromosomų gauna iš tėvo ir taip paveldi pusę jo antigenų.

Būna tokių nėštumų, kai motinos organizmas atpažįsta šiuos svetimus antigenus ir sukelia imuninio atmetimo reakciją, dėl to įvyksta abortas. Įprastinio aborto atveju tokia reakcija vyksta kiekvieną kitą nėštumą. Tačiau esant įprastam sveikam nėštumui alogeninis imuninis atsakas nekelia pavojaus vaisiui. Tada motinos organizme sukeliamas apsauginis imuninis atsakas.

Didelis viršsvoris didina kiaušidžių vėžio riziką

Didžiulės JAV mokslininkų studijos rezultatai rodo, kad didelį viršsvorį turinčios moterys turi didesnę kiaušidžių vėžio riziką. Kiaušidžių vėžys yra vienas iš dažniausių vėžio formų, dėl kurio miršta daug pacientų, kadangi turi labai nežymius simptomus, kurių ankstyvose stadijose pacientės nejaučia.

Tyrime dalyvavo 94 tūkst. Moterų nuo 50 iki 71 metų amžiaus, jos stebėtos 7 metus. Tyrimas rodo, kad nutukusioms moterims riziką didėja 83 proc. Svarbu tai, kad nutukimas yra kontroliuotinas kiaušidžių vėžio faktorius, tad šią riziką galima mažinti. Moterims rekomenduotina vengti priaugti papildomo svorio.

Didesnis svoris lemia moters organizmo hormonų estrogenų pakitimus, tad hormonų disbalansas gali skatinti gamintis vėžines ląsteles.

* pasveik.lt