Kaip žiemą prižiūrėti veido ir kūno odą? Sakote, viską jau žinote? Tikrai viską? Siūlome išklausyti odos priežiūros ekspertų patarimus.

1. Kuo riebesnis kremas, tuo geriau jis drėkina

„Koncentratas nebūtinai reiškia optimalų drėkinimą, – sako Annet King, Tarptautinio odos instituto mokymų ir plėtros vadovė. – Perdozavus riebalų mirusios ląstelės gali nepasišalinti, oda atrodys papilkėjusi“.

A.
King siūlo prieš kremus naudoti serumus, kad oda būtų pakankamai drėkinama. Veido priežiūros specialistė Sonia Dakar sutinka: „Serumai yra lengvi, bet labai koncentruoti ir puikiai susigeria“.

2. Debesuotas dangus – ženklas padėti saulės apsaugos priemonę į lentynėlę

Vargu. Dėl mažėjančio ozono sluoksnio UVB spinduliai tapo stipresni, ir dabar priemonių su SPF reikia visus metus. Debesys ne kažin kiek apsaugo nuo raukšles sukeliančių UVA spindulių, rašo „Marie Claire“. Atėjus vėsesniems orams, įsigykite dieninį drėkinamąjį kremą su SPF 15 (arba daugiau), kad jis saugotų ir drėkintų jūsų odą.

„Saulės apsaugą galite dar sustiprinti prieš drėkinamąjį kremą naudodami serumą, kuriame gausu antioksidantų“, – sako dermatologė dr. Cheryl Burgess iš Vašingtono.

3. Riebiai odai nereikia drėkinamojo kremo

Sausas, šaltas oras veikia visus odos tipus – net riebią. Jei odos nesaugosite, sutriks apsauginė jos funkcija. Jei oda labai riebi, galima naudoti kremą-gelį arba losjoną. Mišriai odai naudokite skirtingus drėkinamuosius kremus skirtingoms vietoms – lengvą kremą T zonai ir riebesnį – skruostams, kurie išsausėja.

4. Šveitimas žiemą pablogina sausų odos vietų būklę

„Nuvalius senąjį sluoksnį, skatinamas ląstelių atsinaujinimas, taigi padedate atsirasti naujoms ląstelėms“, – sako A. King. Svarbiausia žiemą – kruopščiai drėkinti, kartais naudoti drėkinamąją kaukę, kadangi jūsų odos apsauga po šveitimo susilpnėja.

A. Dakar priduria: „Enziminiai šveitikliai padės pasiekti rezultatų švelnesniu būdu“.
5. Lūpų kremas saugo nuo odos supleišėjimo

Tik jei jis tinkamas. Kai kurie įprasti ingredientai gali turėti kaip tik priešingą poveikį. Vazelinas sukuria dirbtinę plėvelę ant jūsų lūpų, signalizuodamas odai, kad nebegamintų riebalų; kvapikliai, dažikliai taip pat gali išsausinti odą.

A. King siūlo naudoti natūralių aliejų priemones arba su taukmedžio ir kakavos sviestu.

„Kad pašalintumėte besilupančias vietas, patepkite drėgnas lūpas šveitikliu (tiks ir švelnus dantų šepetukas), patrinkite, tuomet patepkite kremu“, – sako ji. Palaukite pavasario – tuomet ir galėsite vėl naudoti putlumo lūpoms suteikiančias priemones bei ilgai išliekančius lūpų dažus, sausinančius odą.

6. Dušas drėkina sausą odą

„Net jei tai puiku šaltą dieną, karštas dušas ir vonios itin sausina odą“, – sako Niudžersio dermatologas dr. Robin Ashinoff.

Jei vis tiek labai norite pasišildyti, pabūkite duše penkias minutes, kūną prauskite bemuile priemone vietoj muilo arba priemonės su kvapikliais. Nušluostykite odą – jokiu būdu netrinkite – ir kol dar drėgna, įmasažuokite drėkinamojo kremo.

7. Jūsų odai bus geriau, jei nekišite nosies iš namų

Taip, itin šaltas oras sausina odą. Bet jei liksite viduje, kur visu pajėgumu dirba įjungtas šildymas, oda dar labiau išsausės. Taigi mėgaukitės grynu oru ir žiemos sportu, o tuomet padarykite visa, ką tik galite, kad oras namie taptų kuo drėgnesnis.

Padės oro drėkintuvas – ypač naktį, kai patepate odą naktiniu kremu ir ji labiau linkusi sugerti drėgmę. Drėkintuvas taip pat padės apsaugoti plaukus. S. Dakar rekomenduoja įpilti šaukštelį arbatmedžio aliejaus į vandens talpą ir kas kelias dienas ją valyti.

8. Leiskite žiemos išvargintai odai miegoti žiemos miegu – nedarykite jokių procedūrų

Iš tikro žiema – bene geriausias laikas pradėti lazerių procedūras, tokias kaip plaukų šalinimas, kadangi prieš tai oda neturi būti įdegusi, o po to oda netoleruos saulės. Tačiau jei po ilgo savaitgalio slidinėjant oda paraudo, gausiau drėkinkite. Iškart po lazerių procedūrų tepkite uždegimo slopinamuosius kremus, kad paskatintumėte odos atsikūrimą.

9. Vėjas dovanoja odai natūralų, sveiką, trokštamą spindesį

Priklauso nuo to, ar sutrūkinėję kapiliarai skruostuose jums yra trokštami – o būtent tai gali padaryti atšiaurus vėjas. Blogiausias scenarijus – odos liga (rosacea).

„Jautri oda itin reaguoja į vėjo poveikį, – sako A. King. – Taigi prieš išsiruošdami į lauką patepkite ją apsauginiu drėkinamuoju kremu, nepamirškite šaliko. Jei nušalote, nuraminkite odą švelniu kreminiu valikliu ir drėkikliais. Nereikia nė sakyti, kad žavų raudonį kur kas geriau suteiks skaistalai.

10. Šaltu oru privaloma kuo daugiau sintetinių audinių sluoksnių

Nors šiluma būtina, tačiau dėl kai kurių nailono ir poliesterio audinių gali atrasti patinimų, gali užsikimšti poros ir netgi įaugti plaukai, nes oda negali kvėpuoti ir išskirti riebalų, prakaito, mirusių ląstelių.

Geriau dėvėti natūralių audinių drabužius – ypač apatinius, kurie liečiasi su oda – ir drėkinti odą nuo galvos iki kojų, ryte ir vakare.

„Idealu – taukmedžio sviestas, kadangi tai natūralus antioksidantas ir drėkiklis“, – sako S. Dakar. Taip pat rinkitės veido ir kaklo kremus su drėkinamosiomis medžiagomis – alaviju, hialurono rūgštimi, pieno rūgštimi.

Ką dažniausiai moterys užmiršta, norėdamos turėti sveiką veido odą?

Sveika veido oda yra grožis bet kurio amžiaus moteriai. Tad nereikia delsti kol oda praras elastingumą, taps sausa, poringa, suvytusi ir raukšlėta. Didžioji dalis moterų rūpinasi veido oda, nesilaikydamos elementarių priežiūros taisyklių, tiesiog – viską daro kaip papuola. Beje, gausiai naudojamos įvairios kosmetinės priemonės neduoda rezultatų, jei neatsižvelgiama į odos sandarą bei išorinius faktorius. Nedaug moterų žino, kaip veikia kremuose esantys komponentai, todėl nesusigaudo kokį reikia nusipirkti ir dažnai naudoja ne tai ką reikia. Tad negavusios norimo rezultato, klaidingai mano, jog kosmetikos produktas prastas.

Kokie požymiai veido odoje atsiranda nuo šalčio?

Tiek šaltis, tiek karštis veikia odą neigiamai. Šalčio veikiama oda džiūsta, darosi šiurkšti, o staiga patekus į didesnį šaltį, veidą išmuša dėmėmis, išryškėja kraujagyslių tinklas.

Kaip pagelbėti veido odai šaltuoju metų laiku?

Reiktų naudoti švelnius odos valymo produktus, tarp jų ir tualetinį vandenį. Spirituotas tualetinis vanduo žiemą tinka tik riebiai odai. Nuo šalčio odos riebalinis sluoksnis sukietėja, po odą pasiskirsto mažiau saugantys riebalai, išgaruoja drėgmė ir išdžiūsta raginis sluoksnis. Todėl esant šaltam orui reikia naudoti efektyvesnį riebesnį apsauginį kremą, geriausia su natūraliomis drėgmę sulaikančiomis medžiagomis.

Kai oda riebi, galima apsaugai naudoti lengvą dieninį kremą. Jis dažniausiai turi mažai riebalų. Pasitepus tokiu kremu oda neblizga, nes švelnūs riebalai greitai įsigeria. Šie kremai yra mėgiami ir tinka prieš darant makiažą. Naktį tinka intensyvaus drėkinimo kremai, drėkinamieji dieniniai kremai. Jie apsaugo odą nuo centrinio šidymo išsausinto oro. Taip pat sveika naudoti drėkinamuosius, stangrinamuosius serumus. Jie tepami vakare, prieš tai patepus veido odą naktiniu drėkinamuoju kremu. Reikia priminti, kad neužmirštumėte kaklo ir iškirptės odos. Visuomet didesnį dėmesį reikia skirti paakiams. Juos būtina lepinti drėkinamosiomis bei maitinamosiomis priemonėmis. Žiemą reikia saugoti ir kūdikių odą, patepant vaikučiams skirtomis priemonėmis.

Ką pasiūlytumėte toms moterims, kurios mėgsta odą gaivinti kaukėmis iš natūralių produktų?

Yra daugybė puikių kaukių iš uogų, vaisių ir kitų komponentų. Priminsiu keletą, kurios ne tik efektingos, bet ir puikiai tinka šaltuoju metų laiku. Siūlau morkų ir ropių kaukę: daržoves išvirkite, tyre ištepkite veidą ir kaklą, po penkiolikos minučių nuplaukite. Ši kaukė odą tonizuoja, stangrina, maitina, švelnina. O indiška kaukė sutraukia poras ir balina. Išmaišykite po arbatinį šaukštelį medaus, šilto pieno, bulvių krakmolo, druskos ir ta košele aptepkite veido ir kaklo odą. Po dvidešimties minučių nusiprauskite šiltu, paskui šaltu vandeniu. Taip pat žiemą tinka migdolų kaukė: sumaišykite du šaukštelius trinto migdolo, pusę šaukštelio medaus, vieną šaukštelį rožių vandens. Šią košelę laikykite ant veido ir kaklo penkiolika minučių. Kaukė odą valo, tonizuoja, minkština.

Noriu pasiūlyti vieną iš efektyviausių kaukių – obuolių: reikės puse obuolio (nulupto ir supjaustyto griežinėliais), vieno šaukšto medaus, vieno šaukštelio askorbininės rūgšties, vieno kiaušinio trynio, šaukšto acto sidro, tris šaukštus aliejaus. Visus komponentus išmaišykite ir tuo skysčiu suvigykite veidą, po pusvalandžio nuplaukite. Kodėl ši kaukė efektyvi? Mat actas atstato rūkštinę odos struktūrą, obuolys turi pektino, kuris veikia raminamai, kiti kaukės komponentai maitina odą.

Kai nebėra įdegio labiau pastebimos atsiradusios dėmės. Ar galima jas pašalinti natūralių produktų kaukėmis?

Siūlau veiksmingą priemonę, kuriai reikia kiaušinio trynio, šaukšto alaus mielių ir šaukštelio saulėgrąžų aliejaus. Užteptą tyrę laikyti penkiolika minučių ir nuplauti pienu.

Šalčio bijo ir rankų oda, kaip ją prižiūrėti?

Labai efektingos yra parafino vonelės. Jos minkština, maitina, nuvalo suragėjusį paviršių. Jau po kelių procedūrų rankų oda atsigauna.

Ko dar reikia, kad oda švytėtų?

Oda reikia rūpintis pastoviai, o ne tik ruošiantis šventėms. Beje, reikia neužmiršti ir odai būtinų vitaminų bei išmokti sveikos mitybos.

Savaiminis persileidimas – tai nėštumo nutrūkimas (abortas) iki 21 nėštumo savaitės ir 6 dienų. Persileidimas, įvykęs per pirmąsias 12 savaičių, vadinamas ankstyvuoju (jų būna 75 proc.), o po 12 savaičių – vėlyvuoju. Kai persileidimai įvyksta tris ir daugiau kartų, jie vadinami įprastiniais, kartotiniais (habitualiniais). Kartotinių persileidimų būna maždaug 1 proc. bendro gimdymų skaičiaus. Savaiminiu abortu baigiasi 15-20 proc. visų nėštumų. Manoma, kad net 40-70 proc. nėštumų savaime nutrūksta nesutrikdę menstruacinio ciklo ir nediagnozuoti. Įvykus pirmam persileidimui, rizika dar kartą persileisti nepadidėja.

Labai svarbu dar prieš pastojant išsiaiškinti, ar partneriams nėra persileidimo rizikos veiksnių. Čia svarbūs abiejų partnerių medicininės, socialinės, psichologinės ir genetinės anamnezės duomenys, taip pat tai, kokių medikamentų buvo ar yra vartojama, ar nėra piktnaudžiaujama alkoholiu, tabaku, ar nevartojama narkotikų. Jeigu jau yra buvęs savaiminis persileidimas, reikia išsiaiškinti, kokiu nėštumo laikotarpiu jis įvyko, nes kitų persileidimų rizika tuo metu gali būti didesnė.

Moteris sveriama, matuojamas jos ūgis, kraujo spaudimas, kryptingai tiriama, ar ji neserga endokrininės sistemos arba infekcinėmis ligomis. Ieškant galimų hormonų pusiausvyros sutrikimų stebima, ar nėra hirsutizmo arba kitų hiperandrogenijos požymių, krūtys tiriamos, ar neišsivystė galaktorėja. Ginekologinio tyrimo metu kreipiamas dėmesys į genitalijų išsivystymą, paslankumą, skausmingumą. Laboratorinių tyrimų, kuriais remiantis būtų galima numatyti galimą savaiminį persileidimą, nėra, tačiau įtariant genetinę ar infekcinę ligą galima atlikti specifinius kiekvienam tyrimus. Vyresnėms kaip 35 metų amžiaus moterims arba kai šeimoje ar giminėje yra vaikų, sergančių įgimtomis genetinėmis ligomis ar apsigimimais, rekomenduojama pirmoje nėštumo pusėje išsitirti žmogaus genetikos centre.

Įtarus, kad galima persileidimo priežastis susijusi su chromosomų pakitimais, rekomenduojama ištirti tėvų kariotipą, persileidimo metu paimtų nėštumo audinių genetinį kariotipą. Pasaulyje tokiais atvejais porai siūloma atlikti inseminaciją ar IVF donoro sperma, embriono perkėlimą.

Diagnozavus genitalijų anatomijos defektus (atlikus
histerosalpingografiją, histeroskopiją ar laparoskopiją), siūlomos įvairios gimdos koreguojamosios operacijos, miomektomijos, gimdos kaklelio apsiuvimas.

Hormoniniai sutrikimai nustatomi ištyrus T3, T4, TTH ir progesterono kiekį serume; atlikus endometriumo biopsiją liuteininės fazės metu, nustatomas glikuotas Hb. Šie sutrikimai atitinkamai koreguojami skydliaukės hormonais, progesteronu, rekombinantiniu FSH.

Liuteininės fazės nepakankamumas gydomas progesteronu, hCG. Veiksmingas geriamasis progestagenas yra didrogesteronas, jo molekulė yra panašios struktūros į endogeninį progesteroną, jis, net ilgą laiką vartojamas, nesukelia nepageidaujamo androgeninio poveikio moterims bei virilizuojamojo poveikio moteriškos lyties vaisiui. Kaip minėta, vystantis normaliam nėštumui, moters imuninė sistema kinta, kad būtų apsaugotas vaisius. Nustatyta, kad apsaugant vaisių svarbūs vadinamieji P receptoriai, kuriuos paveikus gaminamas baltymas, svarbus embriono apsaugos imunomoduliacijai. Nustatyta, kad moterims, kurioms įvyksta įprastiniai persileidimai, yra mažiau P receptorių. Didrogesteronas (Duphaston) užtikrina pakankamą P receptorių aktyvumą ir baltymo, reikalingo embriono apsaugos imunomoduliacijai, gamybą. Didrogesteronas koreguoja liuteininės fazės nepakankamumą ir indukuoja apsauginę imunomoduliaciją, tai užtikrina sėkmingą tolesnę nėštumo eigą. Duphaston mažina savaiminių persileidimų skaičių ir neturi nepageidaujamo poveikio tolesniam nėštumo vystymuisi.

Rekomenduojama tokia didrogesterono skyrimo schema:
1. Gresiantis persileidimas. Išgerti 40 mg didrogesterono, vėliau, kol išnyks simptomai, gerti po 10 mg kas 8 val.
2. Kartotinis persileidimas, sukeltas geltonkūnio funkcijos nepakankamumo. Iki 20 nėštumo savaitės gerti po 10 mg du kartus per dieną.

Esant infekciniams sukėlėjams gydoma antibiotikais.

Ištyrus abiejų tėvų HLA-A ir HLA-B ir nustačius pakitimus, atliekama plazmaferezė motinai, vyro limfocitų injekcija prieš nėštumą. Aptikus antinuklearinių antikūnų (antikardiolipidinių bei lupus antikoagulianto), taikomas specifinis ligos gydymas.

Gresiant persileidimui patartina vengti lytinių santykių bei ribojamas fizinis aktyvumas, nors šių priemonių veiksmingumas nėra įrodytas. Esant prasidėjusiam persileidimui ir žuvusiam vaisiui (ar esant nesivystančiam nėštumui), pacientė stacionarizuojama ir atliekamas chirurginis likusių nėštumo audinių pašalinimas iš gimdos. Sepsinis (infekuotas) persileidimas gydomas antibiotikų terapija ir chirurginiu būdu. Įvykus visiškam persileidimui, moteris stebima, gydyti nereikia.

Įprastinių persileidimų priežastys:
Žinomos (50-60 proc.)
1. Genetinės.
2. Endokrininės: skydliaukės ligos, cukrinis diabetas. Taip pat manoma, kad įtaką gali turėti ir liuteininės fazės defektas (geltonkūnio funkcijos nepakankamumas), nes esant progesterono trūkumui nepakankamai išsivysto gimdos gleivinė. Progesteronas per gimdos gleivinės prostaglandinus veikia kaip vietinis imunosupresinis veiksnys, kad išsaugotų alosvetimkūnį, t.y. besivystantį vaisių, todėl jo trūkumas nėštumą veikia nepalankiai.
3. Anatominės priežastys: Ašermano sindromas (gimdos ertmės sąaugos), pogleivinės miomos, gimdos kaklelio nepakankamumas, gimdos vystymosi anomalijos: pertvara, balno formos gimda, dviragė gimda.
4. Infekcinės: Chlamydia trachomatis, Listeria monocytogenes, Toxoplasma gondii, virusai (Rubella, HSV, CMV, tymų ir koksaki virusai).
5. Autoimuninės.
6. Žalingi aplinkos veiksniai.
7. Nežinomos (40-50 proc.)
8. Nepakankamas imuninės sistemos slopinimas; motinos imuninis reaktyvumas.

Pamėginkime suprasti įprastinio aborto priežastis. Maždaug 50 proc. atvejų priežastys yra paaiškinamos. Pavyzdžiui, tokios endokrininės ligos kaip nekontroliuojamas necukrinis diabetas, anatomijos ir genetiniai defektai, infekcinės motinos ir/ar vaisiaus ligos, autoimuninės ligos, pavyzdžiui, antikardiolipidiniai antikūnai motinos organizme. Visi šie sutrikimai gali sukelti vaisiaus pažeidimus, kurie yra nesuderinami su gyvybe, todėl įvyksta persileidimas.

Tačiau kitus 50 proc. atvejų įprastinio aborto priežastys išlieka neišaiškintos.

Nėra tiksliai žinoma, tačiau nekintamas šių nepaaiškinamų persileidimų skaičius gali būti dėl motinos alogeninio imuninio atsako į panašius vaisiaus antigenus rezultatas.

Kai kurių moterų organizmuose vyksta labai stipri imuninė reakcija prieš vaisių, kuris pusę chromosomų gauna iš tėvo ir taip paveldi pusę jo antigenų.

Būna tokių nėštumų, kai motinos organizmas atpažįsta šiuos svetimus antigenus ir sukelia imuninio atmetimo reakciją, dėl to įvyksta abortas. Įprastinio aborto atveju tokia reakcija vyksta kiekvieną kitą nėštumą. Tačiau esant įprastam sveikam nėštumui alogeninis imuninis atsakas nekelia pavojaus vaisiui. Tada motinos organizme sukeliamas apsauginis imuninis atsakas.

Didelis viršsvoris didina kiaušidžių vėžio riziką

Didžiulės JAV mokslininkų studijos rezultatai rodo, kad didelį viršsvorį turinčios moterys turi didesnę kiaušidžių vėžio riziką. Kiaušidžių vėžys yra vienas iš dažniausių vėžio formų, dėl kurio miršta daug pacientų, kadangi turi labai nežymius simptomus, kurių ankstyvose stadijose pacientės nejaučia.

Tyrime dalyvavo 94 tūkst. Moterų nuo 50 iki 71 metų amžiaus, jos stebėtos 7 metus. Tyrimas rodo, kad nutukusioms moterims riziką didėja 83 proc. Svarbu tai, kad nutukimas yra kontroliuotinas kiaušidžių vėžio faktorius, tad šią riziką galima mažinti. Moterims rekomenduotina vengti priaugti papildomo svorio.

Didesnis svoris lemia moters organizmo hormonų estrogenų pakitimus, tad hormonų disbalansas gali skatinti gamintis vėžines ląsteles.

* pasveik.lt

Pasaulis yra nuolatiniame kitime. Pirminė to priežastis – nuolatinė visatos pulsacija ir plėtimasis. Dėl šios priežasties visa gyvybė irgi kinta ir, norėdama kuo ilgiau išlikti laike, ji turi kuo geriau prisitaikyti prie aplinkos. Gyvūnai tą tik ir tedaro – prisitaiko prie aplinkos. Mes gi, civilizuotieji žmonės, iš paskutiniųjų stengiamės ne patys keistis, bet pakeisti gyvenamą aplinką ir pritaikyti ją savo reikmėms. Sangrąžinės dalelytės „si“ mums nereikia. Mes ją pametėm bevystydami savo civilizaciją. Tik ar ilgam? Juk keisdami aplinką taip iki galo ir nepažinę visų jos kitimo dėsnių bei ryšių, elgiamės labai neapdairiai. Tai tolygu bandymams neutralizuoti sprogmenį, iki galo nežinant jo veikimo principo. Blogiausia, kad to iš tikro jau įvykusio sprogimo nelabai kas nori matyti ir jį analizuoti. Yra dalis žmonių, kurie bando atkreipti pasaulio „galingųjų“ dėmesį į tai, bet jų pastangos beveik bevaisės – vis dar tebegalvojama, kad žemės planeta guminė ir ji išsiplės nuo mūsų besaikio dauginimosi.

Kiekvienas erdvės taškas visatoje yra unikalus – neatrasime idealiai tokio paties. Panašių yra, bet tik panašių, o ne tokių pačių. Įvairovė gyvybės formose – tas garantas, kuris užtikrina gyvybės išlikimą per greit ir per stipriai pasikeitus aplinkos sąlygoms. Kuo daugiau gyvybės rūšių – tuo didesnė tikimybė, kad tarp jų atsiras sugebančių egzistuoti naujomis, pasikeitusiomis aplinkos sąlygomis. Taip elgiasi gamta, kūrėjas ar dievas – vadinkite kaip jums patogiau. Gyvybės rūšių gausa – gyvybės išlikimo garantas.

Civilizuotas žmogus elgiasi labai neapdairiai – jis kaip tas žmogelis, kuris iš paskutiniųjų lėšų pasistato labai didelį namą, o po to jį prižiūrėti neturi nei lėšų, nei galimybių, nei sugebėjimų. Mūsų statomas namas – mūsų civilizacija. Ji labai didelė, ji išsiplėtė ir apraizgė visą žemę ir ne tik ją – jau kabarojamės ir į kosmosą. Bet užmirštame, kad pastačius namą, jį reikia dar ir prižiūrėti. Antraip jis palaipsniui ima irti ir griūti. O jam sugriuvus – atsirandama lauke, kuriame šalta , drėgna ir vėjuota. Įpratus gyventi ant šildomų grindų, basomis kojomis per užšalusias balas neilgai bepačiuožinėsi – oda nusiners, nes genuose, kurie atsakingi už jos formavimą, šis veiksmas – nenumatytas. Šiltnaminiai agurkai perkelti į lysvę lauke – neišgyvena.

Žmonės dabar 10 000 kartų daugiau panašūs vienas į kitą, negu jiems derėtų. Ir visa tai – dėl mūsų atrasto žemdirbystės būdo, kuris leido žmonių populiaciją padidinti iki maždaug 6,5 milijardo individų (jeigu galima individu vadinti, nes individualumo mumyse liko nedaug). Jeigu būtume gyvenę pagal gyvūnijos pasaulio dėsnius, šiandien mūsų būtų tik apie pusę milijono, tačiau tikrų individų. Mūsų, kaip biologinės rūšies vystymasis praktiškai sustojo. Tai atsitiko dėl to, kad mūsų gyvenimo būdas beveik eliminavo faktorius, kurie garantuoja evoliuciją: natūralią atranką, mutacijas ir atsitiktinius genotipo pokyčius.

Dėl pokyčių lytiniame elgesyje žmogaus mutacijų intensyvumas yra kritęs. 30–mečio vyro spermoje yra maždaug 300 skirtumų nuo tos, kuria jis pats buvo pradėtas. 50–mečio šis skaičius yra jau virš tūkstančio. Tačiau plintanti tradicija vaikus pradėti ir gimdyti jauniems, mažas amžiaus skirtumas tarp sutuoktinių (mutacijų baimė – vienas iš faktorių) genotipą mažai keičia. Šiek tiek jį dar keičia cheminės medžiagos ir radiacija, bet kitimo svarbiausias faktorius – lytinis elgesys. Gyvūnų pasaulyje patelės prie savęs prisileidžia tik subrendusius patinus, kurių plaukų danga jau pradėjusi žilti. Jeigu pavartytume istorinius duomenis, tai pamatytume, kad ne taip dar seniai penkiasdešimtmetis vyras vesdavo dvidešimtmetę merginą. Dabar gi toks įvykis – egzotika.

Dar vienas faktorius labai įtakojantis mūsų evoliuciją – faktiškai dingusi natūrali atranka. Keletą amžių atgal atsukus laiką, matytume visai kitokį vaizdą – maždaug pusė naujagimių neišgyvendavo iki 20 metų. Šiuo metu išsivysčiusiose šalyse dėka medicinos pasiekimų iki 21–rių metų išgyvena apie 98% gimusių.

Jau jaučiu kaip krikščioniškose smegenyse daugeliui ima kilti purslai – nuo nepasitenkinimo tokiomis mano dėstomomis mintimis. Taip, aš esu už kiekvienos gyvybės išlikimą, bet tik už sveikos ir maksimaliai prisitaikiusios. Man svarbu ne tik kaip atrodys ir sugebės gyventi mano anūkai, bet ir kur kas tolimesni jų palikuonys. Aš daug geriau jaučiuosi ir esu laimingesnis matydamas 3 sveikus anūkus, nei 8, bet visus paliegusius.

Kai bendruomenė gyvena pakankamai izoliuotą gyvenimą, ji gali laisvai evoliucionuoti, nes gali vykti atsitiktinis genų pametimas. Visuomenei gyvenant kosmopolitinį gyvenimą, atsitiktinių pokyčių tikimybė labai sumažėja. Daug metų atgal įtakingas vyras galėjo turėti šimtus vaikų (pabandykite tokį vyrą dabar atrast). Maroko valdovas Moulai Ismail, miręs 18 amžiuje, turėjo 888 vaikus. Smagiai pasidarbavo mūsų genetikos labui, o mes tinginiaujame – duoklės evoliucijai visai neatiduodame. Mūsų valdovai dažnokai yra bevaikiai – jų gebėjimai neperduodami niekam. Gal ir gerai, gamta matyt taip ginasi nuo mūsų per didelės ir nekokybiškos invazijos.

Ar iš tiesų dabartinis žmogaus gyvenimo būdas sveikas mūsų biologinei rūšiai? Būdas, kurio pasekmės yra didelė palikuonių kiekybė, bet ne tas, kuris garantuoja tų palikuonių kokybę.

Mes palaipsniui tampame ta visatos gyvybės medžio šaka, kuri vis dar augina daug vaisių, tačiau jie maži, rauplėti ir aplinkiniams nelabai skanūs.

Norite gražiai ir greitai sulieknėti? Numesti svorį, taip, kad nepakenkti savo sveikatai? Tam jums reikia sekti šiuos patarimus, orintiems numesti nereikalingą antsvorį.

Kaip sulieknėti?

Norint sulieknėti reikia pakeisti gyvenimo būdą. Jūsų sėkmę lems trys pagrindiniai dalykai: fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir poilsis. Pradėkite sportuoti 2–3 kartus per savaitę, sumažinkite saldžių, riebių, aštrių ir sūrių produktų kiekį savo mityboje. Valgykite natūralius produktus 3-5 kartus per dieną mažomis porcijomis, išgerkite du litrus natūralaus vandens. Miegokite 8 valandas per parą.

Sportuoju ir sveikai maitinuosi, tačiau svoris nekrenta. Ką daryti?

Kūno svorio pastovumas, jo didėjimas arba mažėjimas yra glaudžiai susijęs su energijos balansu. Kai kalorijų sunaudojimas yra lygus kalorijų išeikvojimui, žmogaus svoris nesikeičia. Svoris kinta esant disbalansui tarp energijos suvartojimo ir jos sunaudojimo. Norint priaugti svorio energijos reikia sunaudoti daugiau, negu jos išeikvoti ir atvirkščiai, t. y. jei jums reikia sumažinti kūno riebalų kiekį, jūs privalote valgyti mažiau, o sportuoti daugiau.

Ką valgyti? Koks turėtų būti angliavandenių, baltymų, riebalų santykis?

Valgyti reikia ne tik baltymus ir angliavandenius. Racione reikalingi ir riebalai. Subalansuotos mitybos proporcijos turintiems viršsvorį: baltymų – 30, riebalų – 20, angliavandenių – 50, o sveikiems ir aktyviems atitinkamai: 15, 10–15, 55–60.

Ką rinktis aerobiką ar treniruoklių salę?

Šiuolaikinę sveikatingumo treniruočių programą sudaro keturios pagrindinės dalys: aerobikos treniruotės, treniruotės su svoriais (treniruoklių salėje), raumenų tempimai, pusiausvyros ir koordinacijos treniruotės. Jei norite sulieknėti, skirkite didesnę treniruotės dalį aerobiniams ir tempimo pratimams.

Negaliu atsisakyti saldumynų. Ką daryti?

Vietoje saldumynų valgykite medų, džiovintus vaisius.

Sportuojant sumažėjo krūtinės, o ne šlaunų apimtis. Kas blogai?

Moterims riebalinis audinys mažėja iš viršaus į apačią, t.y. nuo pečių iki kojų. Jei didelis fizinis krūvis ir laikomasi mažos kaloringumo dietos, tai rezultatas vienas – įdubę skruostai ir sumažėjusi krūtinė. Jei norite to išvengti, sumažinkite fizinį krūvį (pvz. krūtinės raumenims skirkite tik vieną lokalų pratimą, sutrumpinkite treniruotės laiką, mažinkite treniruočių kiekį per savaitę), šiek tiek padidinkite kalorijų kiekį per dieną. Ir nesiekite geriausios savo formos per mėnesį ar per savaitę. Tai darykite nuolatos, ištisus metus.

Kaip atsikratyti celiulito?

Pacituosiu V. Polenovo mintis: „Svarbiausi medikamentai: grynas oras, šaltas vanduo, pjūklas ir kirvis“. Celiulito priešai – sveikas gyvenimo būdas: fizinis krūvis, subalansuota mityba.

Neturiu laiko sportuoti. Ką patartumėt?

Nebūtina sportuoti sporto klube, galima treniruotis darbe arba namuose. Asmeninis treneris jums gali parengti programą, kuri truktų iki 15 min. per dieną. Manau, tiek laiko tikrai galima surasti. Jei jau ir tai per daug, tada Jūs nemylite savęs.

Kaip vyrams atsikratyti moteriškos krūtinės?

Didelis riebalinis audinys paslepia raumenis. Krūtinės raumenys pas vyrus tampa panašūs į moters. Vaistas vienas – pradėkite sportuoti ir laikytis dietos.

Noriu sulieknėti labai greitai. Kaip tą padaryti?

Visiems, kurie nori suliesėti, būtina mažinti riebalų kiekį organizme. Tai galima pasiekti tik taikant racionalios mitybos principus ir papildomą fizinį krūvį. Tam tikrais atvejais galima vartoti ir maisto papildus, kurie mažina riebalinį audinį. Kalorijos sumažinamos tik atsisakant sočiųjų riebalų ir angliavandenių su aukštu glikeminiu indeksu. Tokios dietos garantuoja lėtą, bet pastovų svorio mažėjimą. Nustatyta, kad nepakenkiant sveikatai per savaitę kūno svorį galima sumažinti nuo 0,5 iki l kg svorio.

Kas yra sveikata? Pati savaime ši sąvoka yra labai gili, ir tikslų atsakymą rasti būtų sudėtinga. Bet vieną dalyką galiu teigti, kad sveikata – tai ypatinga asmenybės būsena.

Yra susidariusi nuomonė, kad, jei žmogui niekas neskauda, tai jis – sveikas. Bet kūno skausmas tai yra jau kritinis organizmo sutrikimas, rodantis kad jis jau prie lūžio ribos. O iki to lūžio organizmas ilgai kovoja su žmogaus nemokšiškumu, aistrų prievarta ir sekinimu. Ir tai reiškia, jog organizmas nuolatos nėra visiškai sveikas, todėl dirba nepilnu pajėgumu.

Sakykime, jog, kol niekur neskauda ir, rodos, esame sveiki, mūsų organizmas savijauta yra 0 taškų lygyje. Kai mums skauda galvą, tada organizmo funkcionavimas vertinamas – 50 taškų. Mes negalime susikaupti, gulime, rodos galva plyšta, mes kankinamės. Reiškia, -50 taškų yra kančia, 0 taškų – įprasta būsena. O dabar pabandykite įsivaizduoti savijautą esant + 50 taškų! Kiek stipriai skauda galvą, tiek stipriai jaustumėmės puikiai! Tokią būseną jau būtų galima vadinti sveikata.

Iš kur ta puiki savijauta? Iš ten, iš kur ir skausmai. Galima būtų teigti: kai organizmo nemyli, tai ir jis nemyli; Kai organizmą myli, tai ir jis jus myli. Bet yra kitaip. Organizmas visada jus myli, ir nuolatos kovoja su visom negalėm. Kūnas gydosi pats! Bet jo energija ribota, ir kai jis nusilpsta bekovodamas, tada ir prasideda skausmai.

Sveikas žmogus yra daug daugiau nei įprastas žmogus, netgi daugiau, nei keli įprasti žmonės, kadangi visa, ką jis daro, yra aukštesnės kokybės. Panagrinėkime sveikatos reikšmę darbe.
Sveikata ir darbas

Keli faktoriai, dėl kurių krinta darbo kokybė:

1. Rūkymas. Rūkantys žmonės prasčiau susikaupia darbui, nes jiems reikia eiti parūkyti. Be to, ypatingai dirbant protinį

darbą, smegenys sunaudoja labai daug deguonies, o rūkantis žmogus ne tik negauna pakankamai gryno oro, bet jo organizmas

privalo dar eikvoti energiją ir išvalyti cigarečių nuodus iš kūno, kad vėl pradėtų gauti gryno oro.

2. Nekokybiškas maistas ir per dideli jo kiekiai. Persivalgius netinkamo maisto, organizmas užsiteršia, negauna jam reikalingų medžiagų ir dar eikvoja energiją valymuisi. Todėl darbas, žinoma, nukenčia. Papietavęs ir grįžęs į darbo vietą, dažnas jaučiasi mieguistas, negali susikaupti. O maisto paskirtis, kaip žinoma, yra stiprinti, o ne silpninti.

3. Ir žinoma, savaitgaliais uliavojantys žmonės, darbo savaitės pradžioje nebūna darbingi, o savaitei įpusėjus vėl

svajoja apie ateinančio savaitgalio balius
Kaip pasiekti, kad žmonės rūpintųsi sveikata?

Paprastai ir logiškai. Nauja politika: esi nesveikas, mokėk!

Rūkai? Per dažnai išgerinėji? Turi viršsvorį? – sveikatos draudimas ir brangesnis gydymas!

Būtų labai smagu, jei vyriausybė labiau rūpintųsi piliečių sveikata. Ir jei ne sveikata, tai bent pinigais galėtų sugundyti. O ir žmonės tikrai būtų laimingesni, ir visi iš to išloštų

Nėščiajai svarbu tinkamai maitintis, nes augančiam vaisiui reikia įvairių mineralinių medžiagų, vitaminų. Kadangi besilaukiančios moters organizme vyksta daug pokyčių ir reikia papildomos energijos, maisto medžiagų, tad ji turi valgyti kuo įvairesnių maisto produktų, kuriuose yra baltymų, angliavandenių, ląstelienos, riebalų. Tinkama mityba padės moteriai išlikti sveikai, žvaliai ir pasirūpinti augančiu vaisiumi.

Įvairūs produktai

Nuo seno žinomas posakis, kad nėščia moteris turi valgyti už du. Vadinasi, ji, pasirinkdama maistą, turi galvoti ne tik apie save, bet ir apie būsimą kūdikį.

Pasak gydytojos akušerės-ginekologės Onos Paškonienės, šis posakis neturėtų būti suprantamas tiesiogiai, svarbu, kad besilaukianti moteris valgytų kiek nori ir ko nori, bet tai ji turėtų daryti dažniau, rinktis mažesnes maisto porcijas, atsižvelgti į produktų vertę.

„Jeigu moteris nori picos, žinoma, gali ją valgyti. Jai reikia visų medžiagų ir vitaminų, ir mineralų, ir angliavandenių ar riebalų. Svarbu, kad nėščioji pasirinktų, kas jai geriau. Organizmas pasisavina jam naudingas medžiagas, tik nereikėtų valgyti labai daug makaronų, bandelių, riešutų, nes perteklius kaupsis ir moteris labai sustorės, o visi kiti produktai reikalingi“, – tvirtino gydytoja.

Medikė įsitikinusi, kad netinkamo maisto nėra, tik reikia šiek tiek riboti labai aštrių, rūkytų gaminių vartojimą, bet jeigu būsima mama nori jų valgyti, jai tai nedraudžiama. Nėščiajai reikėtų valgyti 5-6 kartus per dieną. Ji turėtų gauti ir pieno produktų, ir kruopų, vaisių, daržovių, mėsos. Sakoma, kad dažnas žuvies valgymas gali pakenkti, tačiau, pasak O.Paškonienės, svarbu valgyti žuvies gaminių, o moteris tiek nesuvalgys, kad pakenktų vaisiaus sveikatai.

„Nepritariu tik vienam – vegetarizmui. Nėščiai moteriai svarbu valgyti mėsos gaminių. Besilaukiančiai moteriai jų atsisakymas tolygus savižudybei, nes joms mėsa, baltymai, kiaušiniai yra būtini produktai, nors vegetarai sako kitaip, bet gyvulinės kilmės produktai organizmui labai reikalingi“, – tikino akušerė-ginekologė.

Pirmąjį trimestrą nėščiąsias dažnai pykina. Kai kvapai erzina, bet koks maistas sukelia šleikštulį, sunku valgyti sočiai. „Jei moteris negali valgyti, svarbu neišsigąsti. Vaisius gauna pakankamai maisto medžiagų, tik būsimai mamai būtina vartoti daug skysčių. Aišku, yra atvejų, kai gerti negali, tada tenka jų sulašinti, kad moteris ir kūdikis jaustųsi gerai, – paaiškino specialistė. – Jeigu pirmus mėnesius nėščioji negali valgyti, geriau, kad ji nebūtų virtuvėje, vengtų kvapų, o pabandytų vartoti tai, ko nori, ir nebijotų dėl vaiko – jam tikrai nepakenks“.

Vandens svarba

Nėščia moteris per parą turėtų išgerti apie du litrus skysčių. „Pienas, kefyras, limonadai nėra tai, ko jai reikėtų. Tai turėtų būti vanduo. Moteris turi nešiotis buteliuką su vandeniu, nes jai reikia per dieną išgerti ne mažiau nei du litrus“, – perspėjo gydytoja. Jeigu nėščioji abejoja, ar vartoja pakankamai skysčių, reikėtų pažiūrėti į šlapimo spalvą. Jeigu jis tamsiai geltonas, reikėtų gerti daugiau vandens.

Gydytoja O.Paškonienė tikino, kad mėgstančioms kavą moterims nėštumo metu nebūtina jos atsisakyti. „Jeigu iki nėštumo kasdien gėrė kavą, tai ir toliau gali ja mėgautis. Svarbu tik nedidinti jos kiekio. Kava yra antioksidantas, tad nereikia jos bijoti. Žinoma, jei geria devynis puodelius per dieną, moteris nepailsės, todėl svarbu turėti saiką, – tikino akušerė-ginekologė. – Kategoriškai esu prieš rūkymą. Manau, kad cigaretę traukianti nėščioji daro nusikaltimą, ji net neturėtų būti prirūkytoje patalpoje“.

Daugiau skysčių reikia vartoti moterims, kurias kankina rėmuo. Tai dažniausiai aktualu trečiąjį nėštumo trimestrą, tad gydytoja pataria tokiais atvejais vartoti daugiau skysčių, valgyti mažais kiekiais, rinktis tik neaštrų maistą. Nėščioji neturėtų valgyti gulėdama, o jeigu šie patarimai nepadeda, vaistinėse yra rūgštingumą mažinančių medikamentų, tik dėl jų vartojimo vertėtų pasitarti su specialistu.

Vitaminai

Būsimos mamos ir vaisiaus sveikatai reikalinga folio rūgštis, geležis, magnis, kalcis. Pirmojo nėštumo trimestro metu, jeigu moteris jaučiasi gerai, vitaminų gerti gydytoja O.Paškonienė nerekomenduoja, reikiamą jų kiekį galima gauti su tinkamais maisto produktais.

Folio rūgšties yra daržovėse, pieno produktuose, kepenyse, mielėse. Geležies galima gauti iš mėsos, žuvies, kepenų, kiaušinio trynio, duonos, kai kurių žalialapių daržovių, riešutų, pupelių. Magnio šaltinis – liesas pienas, liesa mėsa, neskaldyti grūdai, daržovės, vaisiai, duona. Kalcio yra pieno produktuose, žalialapėse daržovėse, žirniuose, pupelėse, riešutuose, citrinose.

„Vasarą vitaminų reikia mažiau, tačiau pavasarį, kai yra antras ar trečias nėštumo trimestras, galima jų gerti. Vaistinėse siūloma labai daug vitaminų, tačiau visi, kurie skirti nėščiosioms, yra panašios sudėties, tad nesvarbu, kokius išsirinkti. Dažniausiai jie skiriasi tik skoniu. Būna, kad vartojant vitaminus nemaloniai atsirūgstama, tada reikėtų netinkamus pakeisti kitų gamintojų siūlomais papildais. O jeigu moteriai nemalonu juos vartoti, tai ir nebūtina“, – tikino „Sekundės“ pašnekovė.

Kiekviena būsima mama lankosi pas specialistą, jai atliekami tyrimai, tad svarbu žinoti tyrimų rezultatus. Jie parodys, ar reikia papildomų preparatų. Dažnai moteriai trūksta geležies, prastesnis hemoglobino rodiklis. Tačiau papildomai geležies vartoti reikia tada, kai įtariama, kad atsargų tikrai nepakanka. Dažniausiai papildomas nedidelis geležies kiekis skiriamas antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą. Magnio preparatai vartojami prasidėjus raumenų mėšlungiui. „Anksčiau magnis buvo skiriamas esant persileidimo grėsmei, tačiau tai jau atgyveno, yra kitų gydomųjų metodų, o magnio preparatai išrašomi, kad padėtų moteriai išvengti mėšlungių. Jis reikalingas ir gydant hipertenziją“, – pasakojo O.Paškonienė.

Ar kontroliuoti svorį?

Neretai teigiama, kad nėštumo metu moteris turėtų priaugti 11-16 kg svorio, o jei prieš pastodama turėjo antsvorio, jai patariama priaugti ne daugiau kaip 7 kilogramus. „Patarčiau labai nesirūpinti svoriu, limito tikrai nėra.

Nieko tokio, jei priaugama ir dvidešimt penkis kilogramus, tik vėliau bus sunku atsikratyti antsvorio. Jei besilaukiančioji nori valgyti, ji tai ir turi daryti. Daug svarbiau atskirti, ar moteris priauga svorio, ar ji tinsta. Būna, kad nėščiosios organizmas neišskiria reikiamo skysčių kiekio, tad kaupiantis jiems tinstama, o ne storėjama.

Tokiu atveju reikia skaičiuoti, kiek išgeriama ir kiek išskiriama skysčių, šie skaičiai turėtų būti beveik lygūs. Jei moteris išskiria mažiau, nei suvartoja, jeigu tinsta rankos, reikėtų pasikonsultuoti su specialistu“, – perspėjo gydytoja O.Paškonienė.

Pastebima tendencija, kad gimsta vis didesni ir aukštesni vaikai. Anot akušerės-ginekologės, negalima teigti, kad motinos mityba yra pagrindinis dalykas, lemiantis šią tendenciją. „Tai gali turėti įtakos, tačiau taip teigti negalima. Mityba turi reikšmės, jeigu mama valgo lengvai pasisavinamus produktus, kurie virsta riebalais, tai gali turėti įtakos ir naujagimio svoriui. Tačiau vaikų svorį ir ūgį labiau lemia genetika, dabar aukštesni žmonės, tad ir naujagimiai gimsta didesni“, – įsitikinusi O.Paškonienė.

Dienos režimas

Nėščiosios savijautai daug įtakos turi ne tik mityba, bet ir jos dienos režimas, dėvimi drabužiai, avalynė. Žinoma, jeigu būsimą mamą kankina tokie simptomai, kaip seilėtekis, šleikštulys, pykinimas, vėmimas, rėmuo, mėšlungis, to sunku išvengti, tačiau mankšta, pasivaikščiojimai gryname ore, tinkamas poilsis, geras miegas padeda jai pasijusti geriau. Atsipalaidavimo pratimai, šiltas dušas, rami muzika gali daryti stebuklus, tik svarbu rasti laiko šiems malonumams.

Pasak gydytojos O.Paškonienės, nėščia moteris neturi atsisakyti mėgstamos veiklos. „Labai svarbu daug vaikščioti gryname ore, mankštintis. Mankšta naudinga, tik nereikia įvesti naujų pratimų. Jei moteris plaukiodavo, ir toliau tai gali daryti, jei važinėdavo dviračiu, taip pat neturėtų mesti šios veiklos. Tik būtina sumažinti krūvius, kad ji nepervargtų. Judėjimas labai naudingas.

Bijančiosioms sportuoti pratimus reikėtų aptarti su specialistu, – patarė O.Paškonienė. – Nuovargis nėra gerai, tad nėščioji turi gerai išsimiegoti, dėvėti patogius drabužius, avalynę. Besilaukiančiajai nereikėtų pamiršti madingos ir jai tinkamos aprangos. Juk dabar pavasaris, tad nuotaika turi būti gera, o tai teigiamai veiks ir moters, ir vaisiaus savijautą“.

* sveikatossodas.lt

Pateikiame jums septynis būdus, kaip pagerinti medžiagų apykaitą ir pasirūpinti savo sveikata ir grožiu:

Pusryčiaukite

Medžiagų apykaita sulėtėja vakarop, kai mes nevartojame maisto devynias-dvylika valandų. Atsisakydami pusryčių, savo metabolizmui signalizuojate, kad jis nesiaktyvuotų, toliau miegotų. Tada organizmas nusprendžia, kad jam reikia pataupyti energiją, iki kol gaus maisto. Pusryčiai stimuliuoja metabolizmą, primindami, kad jam laikas pradėti savo darbą.

Gerkite žaliąją arbatą

Žalioji arbata – vertingų medžiagų lobynas. Tačiau svarbiausia – joje yra polifenolių, kurie valo kepenis, padėdami organizmui išsivaduoti iš toksinų ir termogenikų – medžiagų, deginančių riebalus ir padedančių metabolizmui veikti efektyviau.

Valgykite dėmesingai

Susitelkite ne į tai, ką valgote, bet kaip. Maisto virškinimo procesas prasideda nuo tos akimirkos, kai pajutote patiekalo, kurį rengiatės valgyti, kvapą. Todėl neužkandžiaukite žiūrėdami į kompiuterį, nevakarieniaukite priešais televizorių ir nepusryčiaukite su laikraščiu ar žurnalu priešais lėkštę. Susitelkite ties maistu, valgykite neskubėdami ir kruopščiai kramtydami.

Perpraskite mitybos subtilybes

Produktų įvairovė, žinoma, būtina mūsų organizmui. Tačiau pusryčiams galima padaryti išimtį. Medžiagų apykaita jums bus dėkinga, jei kasryt valgysite avižinę košę. O kad nebūtų nuobodu, paįvairinkite ją vaisiais, natūraliu jogurtu. Šviežiai spaustos sultys ryte – taip pat geras pasirinkimas (galima praskiesti vandeniu, jei jos per daug saldžios).

Riebalus deginkite fiziniais pratimais

Kokiu paros metu – ryte ar vakare – sportuosite, didelės reikšmės neturi. Tačiau rytinė mankšta padeda pabudinti organizmą ir pakelti endorfinų lygį, kurie visai dienai aprūpins teigiamomis emocijomis ir gera nuotaika. Kita vertus, šeštą vakaro raumenų tonusas maksimalus, todėl mažesnė tikimybė persitempti. Taip pat organizmas pats žvaliausias, o tai reiškia, kad kalorijos dega greičiau.

Kuo aktyviau darote pratimus, tuo aktyviau didėja raumenų masė, o tai reiškia, kad mažėja riebalinė. Kuo didesnė raumenų masė, tuo aktyvesnis metabolizmas, nes kalorijos deginamos raumenims auginti, o ne riebalams kaupti.

Vaikščiokite pėsčiomis

Visai neturite laiko pasivaikščiojimams ar sportui? Pasinaudokite prieinamais būdais. Pavyzdžiui, namie ar biure nesinaudokite liftu. Jei jūsų biuras ar butas pernelyg aukštai, galima kelis aukštus palypėti laiptais, kitus keltis liftu. Galima į viršų keltis liftu, o leistis laiptais. Tas pat ir su visuomeniniu transportu – nors porą stotelių iki darbo ar namų eikite pėsčiomis. Metabolizmas jums būtinai atsidėkos grakštesne figūra ir gera nuotaika.

Neignoruokite vitaminų ir mineralų

Kalcis, cinkas, selenas greitina medžiagų apykaitą ir stimuliuoja limfosistemos veiklą. Pasitarkite su terapeutu, dietologu ar fitneso treneriu, kokie vitaminai tinka būtent jums.