Kodėl moteris nenori mylėtis?

Remiantis literatūra, nenorą mylėtis daugiausiai lemia psichologinės priežastys, jos sudaro apie 80–90 proc. Neretai tos priežastys būna gana individualios, tačiau egzistuoja ir keletas daugeliui tuo besiskundžiančių moterų būdingų priežasčių. Pavyzdžiui, artumo baimė. Suartėti, vadinasi, atsiduoti, pasitikėti tuo žmogumi. Dažnai moteris tokių savo jausmų net nesuvokia ir tokios pasąmoninės baimės nulemia tai, kad ji vengia lytinių santykių.

„Būna ir taip, kad moteris dėl kažkokių priežasčių nenori santykių, o vyras pavadina ją „frigidiška“, morališkai spaudžia. Žinoma, ji sutiks mylėtis, tačiau tai darys be noro, nepatirs jokio pasitenkinimo. Ir tai savo ruožtu kels dar didesnį nusivylimą vyru. Jausmą, kad negali kalbėtis, nors nori, bet bijai; kalbi, bet jis negirdi, ir ratas užsidaro,“ – sako psichiatrė Vaida Medišauskaitė.

Nenoras mylėtis susijęs su tam tikru pykčiu, agresija. Tačiau jokiu būdu negalima kaltinti moters, kad tą ji daro sąmoningai. Aišku, sunku ginčytis, kad nėra moterų, kurios tuo manipuliuoja. „Ryte tu buvai bjaurus, tai aš tau vakare atkeršysiu”. Bet moteris, kuri pati jaučia potraukį, negalės ilgai išbūti „karo stovyje“, anksčiau ar vėliau ji ims bendrauti su vyru.

Kitas atvejis, kai moteris pasąmoningai pyksta ant vyro. Gal už anksčiau patirtą nuoskaudą. Dabar lyg ir viskas išsisprendę, susitaikyta, šeimoje apie tai nebekalbama, bet ji nenori mylėtis. „Pas mane atėjusi moteris nuoširdžiai prisipažino, kad ji nesuvokia, kodėl nenori mylėtis su vyru, nors santykiai lyg ir idealūs. Galiausiai mes išsiaiškinome, kad praeityje buvo vyro neištikimybė, kuri, pasirodo, nėra taip lengvai pamirštama,“ – gydytoja prisiminė atvejį iš asmeninės praktikos.

Užaugus prezervatyvas išmetamas

Šimtmečiais žmonės stengiasi suderinti du dalykus – mėgavimąsi seksu ir galimybę nepastoti bei apsisaugoti nuo lytiškai plintančių ligų. Šiuo metu galima rinktis dviejų rūšių apsisaugojimo priemones – barjerines ir hormonines.

Iš barjerinių priemonių populiariausias visame pasaulyje yra prezervatyvas. Jis buvo sukurtas prieš keletą šimtų metų, nors aistringi prezervatyvų gerbėjai teigia, kad dar senovės Egipte buvo priemonių, kurias galima vadinti šiuolaikinių prezervatyvų proproproseneliais.

Šimtmečiais formavosi ir dvi barikadų pusės. Vieni sako, kad mylėtis su prezervatyvu – tai panašu į ledų valgymą per stiklą; kad prezervatyvai sugriauna visą lytinio akto spontaniškumą; kad jie nusmunka, suplyšta ir t.t. Pagrindinis oponentų argumentas – tai saugu ir patikima. O lytinį aktą prezervatyvo uždėjimas gali tik paįvairinti ir suteikti jam tam tikro pikantiškumo. Santūrūs prezervatyvų gerbėjai japonai gamina juos šiek tiek mažesnius nei europiečių ir dėkingai linksi.

Pasak gydytojos akušerės ginekologės, med. dr. Žanetos Kasilovskienės, barjerinės kontracepcijos priemonėmis naudojasi nemažai lietuvių. Jos kabinete lankosi moterys, kurios taip saugosi daugybę metų ir nekalba apie neigiamą šių priemonių poveikį jų seksualumui. „Dažniausiai pastebiu tokią tendenciją, prezervatyvai naudojami jaunesniame amžiuje, kai egzistuoja partnerių kaita. Kai partneris tampa nuolatiniu, moterys linkusius pasirinkti hormoninius kontraceptikus. Tos, kurioms negalima vartoti hormoninių kontraceptikų, lieka ištikimos prezervatyvams,” – sakė med. dr. Žaneta Kasilovskienė.

„Moters libido veikia daugybė veiksnių, ir kontracepcijos metodas tėra vienas iš daugelio. Labai svarbus, bet toli gražu ne pagrindinis. Hormoninė kontracepcija nuo pat jos atsiradimo prieš 50 metų kėlė ir tebekelia daug klausimų, yra daug prieštaringų nuomonių. Tikrai įrodyta moksliškai, kad hormoninė kontracepcija yra saugi ir labai patikima. Tačiau visada bus moterų, kurioms ji netiks ar nepatiks, arba nebus priimtina dėl moralinių ar religinių nuostatų. Ir nieko čia blogo nėra. Visuomet yra galimybė rinktis,” – sako gydytoja akušerė-ginekologė Vilma Vasjanova.

Tags: kontraceptinės tabletės, seksas, sekso pozos

Komentuoti

You must be logged in to post a comment.