Gali pasirodyti, jog skaistybės problema pasiliko toli praeity kartu su močiučių nėriniais, pageltusiomis fotografijomis ir, mūsų požiūriu, laukiniais papročiais iškabinti jaunavedžių paklodes smalsių kaimynų teismui. Tačiau ir šiandien dažnai sutiksi vyriškį, trokštantį į žmonas paimti skaisčią būtybę, arba mergelę, visaip mėginančią išsisukti nuo kavalieriaus glamonių ir saugančią save būsimam vyrui.

Kad ir kaip būtų keista, skaistybė vis dar problema ir merginoms, ir jų mamoms, ir būsimiems vyrams. Motinos dažniausiai būgštauja dėl trijų dalykų:
* ne su tuo, su kuo reikia;
* ne tada, kada reikia, per anksti;
* ne dėl to, dėl ko verta tai daryti.
Suaugusiųjų nuomonės dėl paskutinio argumento dažnai išsiskiria. Vienos mamos trokšta, kad jų dukros taptų moterimis išgyvendamos didelę ir šviesią meilę, kitos tradiciškai laikosi nuomonės, kad pase turi būti antspaudas, o jau tada… Tiesa, pastarųjų šiais laikais daug mažiau. Dėl amžiaus taip pat ne viskas aišku.

Statistika fiksuoja sunkiai paaiškinamus amžiaus šuolius, kada pradedamas lytinis gyvenimas. XX amžiaus septintąjį ir aštuntąjį dešimtmetį jis nevaldomai artėjo prie 16 metų amžiaus ribos , o pastaruosius penkerius metus vėl pradėjo kilti į viršų. Bet paauglių moralės sergėtojams dar per anksti džiaugtis. Socialiniai psichologai tvirtina, jog paaugliai susilaiko nuo sekso visiškai ne todėl, kad grįžta prie tradicinių vertybių puoselėjimo. Paprasčiausiai jie atrado kių “kaifavimo” būdų, pavyzdžiui, narkotikus ar virtualią kompiuterinę realybę.

Galima išvardinti keletą priežasčių, dėl kurių jaunos mergaitės pasiryžta pirmam gyvenime lytiniam aktui. Anoniminė studentų apklausa parodė:
* pagrindinis postūmis į aktyvų lytinį gyvenimą dažniausiai būna noras kuo greičiau tapti suaugusiai (31 procentas);
* antrasis motyvas – noras būti tokiai kaip visos, neišsiskirti iš draugių, jau turinčių seksualinės patirties (21 procentas);
* toliau seka noras išlaikyti partnerį (15 procentų);
* dvasinėas šilumos ir palaikymo paieškos (13 procentų);
* smalsumas (11 procentų);
* ir tik paskutinėje vietoje – poreikis turėti seksualinių ryšių (9 procentai).
Vadinasi, merginos užsiima seksu ne dėl sekso, o ieškodamos kažko kita.

Tad kaip elgtis? Saugoti skaistybę kaip akies obuolį ar apsimesti, kad toks klausimas apskritai neegzistuoja? Nekaltybės būsena – neatskiriama merginos organizmo fiziologijos ir psichologijos dalis. Žydinčioje jaunystėje reikėtų vengti vyrų, kuriems skaistybė visiškai nieko nereiškia. Bet dar liūdnesnis būtų siužetas su kavalieriumi, kuriam klausimas, ar jo mergina nekalta, prilygtų hamletiškajam “būti ar nebūti”? Skaistybė negali būti savitikslė. Ji negarantuos laimingo asmeninio gyvenimo. Tiesą sakant, nelaimingo taip pat. Laimę pažadėti gali tik meilė.

Tags: meilė, neištikimybė, nekaltybė, seksas

Komentuoti

You must be logged in to post a comment.