,,Noriu berniuko!” – pareiškia daugelis moterų, besilaukiančių kūdikio, ypač pirmojo. ,,Kaip būtų gerai, kad gimtų mergaitė…” – svajoja kitos. Mėgindami įspėti gamtos paslaptis mamos ir tėčiai pasiryžę išbandyti bet kokias, netgi pačias avantiūristiškiausias teorijas, kurios padės susilaukti norimos lyties kūdikio.

Bandymai išpranašauti kūdikio lytį ir ,,planuoto” gimimo teorijos egzistuoja jau nuo neatmenamų laikų, tačiau daugelis jų laužtos iš piršto. Kad ir kaip stengdavosi moterys laikytis įvairiausių žiniuonių patarimų, rezultatas būdavo neprognozuojamas. Tiesa, pastaruoju metu jau prikaupta nemažai faktų, kuriuos apibendrinę mokslininkai galėjo atsekti ryšį tarp būsimo vaiko lyties formavimosi ir paveldimumo, aplinkos, kurioje kūdikis buvo pradėtas, tėvų amžiaus, aplinkos ypatumų, sutuoktinių mitybos. Čia pateiksime keletą lyties planavimo ,,receptų”.

LYTIES PLANAVIMAS PAGAL J.ŽARKOVĄ
Štai rusų gydytojas seksopatologas J.Žarkovas, atlikdamas savo mokslinius tyrinėjimus, ryžosi įdomiam eksperimentui: padėti tėvams pasigimdyti vaikus pagal asmeninius pageidavimus. Nuostabiausia, kad eksperimentas pavyko. Šiuo metu yra jau penkiasdešimt penkios poros, pasinaudojusios neįprastu būsimo vaiko lyties planavimo metodu ir liko patenkintos jo rezultatais. Jo esmė yra ta, kad efektas priklauso nuo lytinio gyvenimo ritmo. Kai žmonės vienas kitam jaučia stiprius jausmus, jie mylisi dažniau. Būtent tuo metu ir pradedamas berniukas. Tačiau su laiku aistros nurimsta ir lytinio gyvenimo ritmas sulėtėja. Šiuo atveju gimsta mergaitė.

Štai keletas gydytojo patarimų būsimiems tėvams: Jeigu norite, kad gimtų berniukas, pasiimkite atostogas ir keliaukite į Kanarus. Pamirškite rūpesčius, darbą, sportą ir stenkitės galvoti tik apie ,,tai”.
Jeigu norite, kad gimtų mergaitė, vyras turi visa galva pasinerti į darbą, aktyviai sportuoti ir nuolat galvoti apie atlyginimą. Moteriai derėtų stengtis neprovokuoti vyro intymiems santykiams ir bent jau savaitę kitą pamiršti apie seksą.
Norite tikėkite, norite – ne.

… PAGAL PRANCŪZUS
Prancūzų mokslininkai siūlo metodą, paremtą spermatozoidų molekuline mase. Spermatozoidai – Y chromosomos nešiotojai – yra mažesni, lengvesni ir greitesni, negu X chromosomos nešiotojai. Užtai pastarieji stambesni ir gyvena ilgiau – palankiausioje šarminėje terpėje gyvena apie 24 valandas. Turint galvoje, kad kiaušialąstė išlieka gyvybinga vidutiniškai 36 valandas, per sueitį, įvykusią maždaug ovuliacijos metu, didžiausia tikimybė pradėti berniuką, o per sueitį, įvykusią 2 – 3 dienos prieš ovuliaciją, didžiausia tikimybė pradėti mergaitę. Problema yra tai, kad gana sudėtinga yra tiksliai apskaičiuoti ovuliacijos laiką.

Tie patys mokslininkai nustatė, kad būsimo vaiko lytis tiesiogiai priklauso nuo mamos mitybos prieš pastojant buvusių paskutinių menstruacijų metu. Jeigu šeima svajoja apie berniuką, patartina valgyti kuo daugiau bulvių, daržovių ir egzotiškų vaisių, tačiau pamiršti pieno produktus. O jeigu tėvai nori mergaitės – maitintis reikėtų atvirkščiai. Jau pastojusi moteris gali valgyti ką tik panorėjusi ir tai, kas naudinga kūdikio sveikatai. Pateikto metodo efektyvumas (stebint 1000 moterų) – 80 procentų.

…PAGAL LENKUS
Lenkijoje taip pat buvo parengta metodika, pagal kurią tėvai su didele tikimybe (87 proc.) galėjo suplanuoti būsimo kūdikio lytį. Metodo esmė – kruopštus menstruacijų ciklo dienų apskaičiavimas. Jeigu lytinis aktas įvyko 11 – 12 dienų iki prasidedant menstruacijoms, gims berniukas. Jeigu 13 – 14 – mergaitė. Iš esmės tai yra tas pats prancūzų metodas, tik pateiktas ant lenkiškos lėkštutės. Be to, metodas tinkamas tik toms moterims, kurių ciklas itin reguliarus.

Kaip matote, kol kas nėra atrastas 100-u procentų rezultatyvus metodas. Gal ir gerai, antraip visa didžioji intriga dingtų. O poroms, kurios gyvenime viską mėgsta planuoti, belieka palinkėti: išbandykite su savimi vieną ar kitą metodiką, ir gal jums pavyks sulaukti taip trokštamo sūnelio arba dukrelės.

* mamosdienorastis.lt

Paauglių nėštumo prevencijos kampanija apžvelgė tėvų įtakos vaikų seksualiniam elgesiui tyrimų rezultatus ir šia tema diskutavo su daugeliu ekspertų, tėvų ir pačiais paaugliais. Paaiškėjo, kad tėvai ir kiti suaugusieji gali daug ką nuveikti mažinant nėštumo riziką, kol jų vaikas dar nesuaugo.

Šie 10 patarimų, kuriuose kalbama apie stiprių, artimų santykių su vaikais ir paaugliais svarbą, aiškių lūkesčių išsakymą, atvirus ir dažnus pokalbius rūpimais klausimais, gali pasirodyti seniai žinomi. Tyrimais įrodyta, jog šie pamokymai – tai ne tik geros idėjos. Jie gali paskatinti paauglius susilaikyti nuo lytinių santykių, o tuos, kurie jau seksualiai aktyvūs, paraginti visuomet naudotis patikima kontracepcija.

Taigi, ką daryti?

1. Būkite tikri savo seksualinėmis vertybėmis ir požiūriu į tai.

Kalbėti su vaikais apie seksą, meilę ir tarpusavio santykius visuomet lengviau, kai esi įsitikinęs savo požiūriu į šiuos dalykus. Kad būtų paprasčiau, pagalvokite, ką manote šiais klausimais:
• Ką jūs iš tiesų galvojate apie seksualiai aktyvius mokyklinio amžiaus vaikus ir apie jų galimybes tapti tėvais?
• Kas atsakingas už seksualinio elgesio apribojimą poroje ir kaip tai padaryti?
• Ar buvote seksualiai aktyvūs paauglystėje ir ką dabar apie tai manote? Ar gyvenote lytinį gyvenimą iki vedybų? Ką šiais klausimais po apmąstymų norėtumėte pasakyti savo vaikams?
• Ką galvojate apie skatinimą paaugliams susilaikyti nuo lytinių santykių?
• Ką galvojate apie paauglius, naudojančius apsisaugojimo priemones?

2. Kalbėti apie lytinį gyvenimą pradėkite ankstyvoje vaikystėje ir darykite tai dažnai.

Vaikai turi daug klausimų apie seksą ir dažnai sako, jog labiausiai norėtų juos aptarti su tėvais. Pradėkite apie tai pokalbį ir stenkitės būti nuoširdus, atviras ir pagarbus. Pasitikinčiai ir atvirai išsakykite savo požiūrį ir paaiškinkite, kodėl taip galvojate. Jei kažkuo nesate tikri, pasakykite tai savo vaikams. Pasistenkite, jog tai būtų dialogas, o ne paskaita.

Paklauskite, ką jie galvoja ir žino, kad galėtumėte pataisyti klaidingą nuomonę. Paklauskite, galbūt juos kas nors jaudina.
Pasakoti apie tarpusavio santykius ir intymumą vaikui suprantama kalba pradėkite dar ankstyvame amžiuje ir nesustokite paauglystėje. Kad tėvai ir vaikai turi kalbėtis apie lytinį gyvenimą ir meilę, yra tikrų tikriausia tiesa. Tai liečia visus: sūnus ir dukteris, tėčius ir mamas. Visiems vaikams reikia pokalbių, patarimų ir informacijos apie šiuos dalykus net ir tada, kai atrodo, jog jie visiškai nesidomi tuo, ką jūs norite pasakyti.

Bet kokios išsamios informacijos, kurios jums gali prireikti, rasite daugelyje nebrangių knygų. Tik nesigėdinkite to, jog jūs kažko nežinote. Vaikams būtina pagalba, kad jie ne tik įsisavintų kūno dalių funkcijas, bet ir suvoktų lytinio gyvenimo reikšmę. Išaiškinkite, kas tai yra seksas ir meilė, koks skirtumas tarp jų.

Nepamirškite pasikalbėti ir apie priežastis, kodėl vaikams seksas yra įdomus ir viliojantis. Jeigu kalbėsite tik apie “blogąsias” puses – neplanuotą nėštumą ir ligas, vaikai paprasčiausiai tai praleis pro ausis.

Štai keletas klausimų, kuriais norėtų padiskutuoti dauguma vaikų:

• Kaip aš sužinosiu, kad įsimylėjau? Ar seksas suartins mane su mano mergina/vaikinu?
• Kaip aš sužinosiu, kad esu jau pasirengęs gyventi lytinį gyvenimą?
• Ar užsiimdamas seksu tapsiu populiaresnis? Ar būsiu labiau suaugęs ir man bus prieinami kiti tik suaugusiems skirti dalykai?
• Kaip aš pasakysiu savo vaikinui, kad dar nesu pasiruošusi mylėtis? Ar aš neįskaudinsiu jo jausmų ir neprarasiu jo?
• Kaip aš susitvarkysiu su savo merginos spaudimu pasimylėti?
• Kaip veikia kontraceptikai? Ar vieni būdai turi privalumų prieš kitus? Ar jie saugūs?
• Ar galima pastoti pasimylėjus pirmą kartą?

Būkite ne tik tokiais tėvais, kurių galima paklausti, bet ir turėkite savo nuomonę. Pasakykite vaikams, ką jūs galvojate. Nesivaržykite pasakyti, pavyzdžiui:

• Mano manymu, vaikai, besimokantys vidurinėje mokykloje, dar per jauni užsiiminėti seksu ypač įvertinus šių dienų riziką.
• Mylėdamasis visuomet naudok apsisaugojimo priemones nuo nėštumo ir lytiniu keliu plintančių ligų, kol būsi pasirengęs turėti vaikų.
• Nėra neįprasta pajusti spaudimą užsiimti seksu. Turi gerai pagalvoti, kaip toliau elgsiesi. Turėk planą. Ar pasakysi “ne”? Ar naudosiesi apsisaugojimo priemonėmis? Kaip tu su visu tuo susidorosi?
• Nieko blogo galvoti apie seksą ir jausti lytinį potraukį. Visiems taip būna! Bet pradėti kūdikį paauglystėje yra per anksti.
• Esu susirūpinęs, kad paauglių girtavimas veda į nesaugius lytinius santykius.
• (Berniukams) Turėdamas kūdikį netapsi vyru. Vyru tampama tada, kai išmokstama palaukti ir elgtis atsakingai.
• (Mergaitėms) Neprivalai mylėtis su vaikinu tik tam, kad jį išlaikytum. Jeigu jus riša tik seksas, pasirink kurį nors kitą.
Beje, tyrimai įrodė, jog kalbėjimas apie lytinį gyvenimą neskatina paauglių jį pradėti. Taip pat atsiminkite, kad jūsų elgesys turi atitikti jūsų žodžius. Mokydami “daryk, kaip sakau, o ne kaip darau” pralaimėsite prieš vaikus ir paauglius, kurie atidžiai seka suaugusiųjų gyvenimą.

3. Prižiūrėkite ir tikrinkite vaikus bei paauglius.

Šeimos pokalbio metu susitarkite dėl taisyklių ir “komendanto valandų”. Jeigu jūsų vaikas po pamokų grįžta 15val, o jūs iš darbo – tik 18val, kas atsakingas už tai, kad tomis valandomis jis ne tik saugus, bet ir užsiima naudinga veikla? Kur jie eina su draugais? Ar ten yra juos prižiūrinčių suaugusiųjų? Prižiūrėdami ir kontroliuodami savo vaikus jūs ne kabinėjatės, o atliekate tėvų pareigą.

4. Susipažinkite su vaiko draugais ir jų šeimomis.

Draugai vieni kitiems daro didelę įtaką, todėl padėkite savo vaikams ir paaugliams susidraugauti su tais, kurių šeimose tos pačios vertybės. Kai kurie tėvai netgi susitinka su vaiko draugų tėvais tam, kad kartu nustatytų taisykles ir apibrėžtų lūkesčius. Kur kas lengviau priversti vaiką laikytis tokių “komendanto valandų”, kokių turi laikytis ir jo draugai. Jeigu jūsų ir kitų tėvų požiūris nesutampa, laikykitės savo įsitikinimų. Pasikvieskite vaiko draugus į svečius ir atvirai pasikalbėkite.

5. Atkalbėkite vaiką nuo ankstyvų, dažnų ir nuolatinių pasimatymų.

Užsiėmimai grupėse tarp jaunų žmonių yra geri ir dažnai būna linksmi. Tačiau leidimas paaugliams iki 16 metų amžiaus nuolat susitikinėti dviese gali prišaukti bėdų. Su vaiku apie tai pasikalbėkite dar vaikystėje. Nelaukite, kol jūsų paauglys pasiūlys planą, kuris skirsis nuo jūsiškio. Kitaip jis ar ji gali pagalvoti, kad jūs nemėgstate konkretaus žmogaus ir nepritariate kvietimui.

6. Neleiskite savo dukrai susitikinėti su gerokai vyresniu vaikinu. Ir neleiskite savo sūnui užmegzti draugystės su gerokai jaunesne mergina.

Vyresni vaikinai žavi merginas. Dažnai jie turi pinigų ir automobilį! Tačiau jeigu vaikinas yra kur kas vyresnis, rizikuojate prarasti situacijos kontrolę. Pabandykite nustatyti amžiaus ribą: amžiaus skirtumas turėtų būti ne didesnis nei du (blogiausiu atveju – nei trys) metai. Ženklus amžiaus skirtumas tarp jaunesnės merginos ir vyresnio vaikino merginą gali pastūmėti į rizikingas situacijas, pavyzdžiui, netrokštami lytiniai santykiai ir seksas be apsaugos priemonių.

7. Padėkite vaikams susikurti tokių ateities siekų, kurie viliotų labiau nei ankstyvas nėštumas ir tėvystė.

Jeigu ateitį nupiešite šviesią, tikimybė, kad jūsų vaikas susilaikys nuo lytinių santykių, atidės nėštumą ir tėvystę, padidės. Taigi padėkite jiems susikurti prasmingus ateities tikslus, patarkite, kaip juos įgyvendinti, ir padėkite jų pasiekti. Pavyzdžiui, paaiškinkite jiems, kad norint tapti mokytoju reikia baigti mokyklą ir išlaikyti egzaminus. Mokykite juos laisvalaikį išnaudoti prasmingai, pavyzdžiui, nusistatyti tam tikrą laiką namų darbų ruošimui. Paaiškinkite, kaip nėštumas ir tėvystė gali sugriauti pačius geriausius planus, pavyzdžiui, turėdamas išlaikyti kūdikį, negalės studijuoti.

8. Duokite vaikams suprasti, jog vertinate išsimokslinimą.

Skatinkite vaikus rimtai mokytis mokykloje ir reikalaukite gerų rezultatų. Pažangumo pablogėjimas dažnai tampa pirmuoju problemų, galinčių pasibaigti nėštumu paauglystėje, ženklu. Taigi atidžiai stebėkite, kaip sekasi vaikui mokykloje, ir įsikiškite tuoj pat, kai tik rezultatai pablogėja. Sekite pažymius ir aptarkite juos su vaiku. Susitikite su mokytojais, auklėtoja ir treneriais. Domėkitės, kas užduota namų darbams, ir padėkite juos atlikti.

9. Domėkitės, ką jūsų vaikas žiūri, skaito ir ko klauso.

Žiniasklaidoje (televizijoje, radijuje, filmuose, muzikiniuose klipuose, žurnaluose ir internete) gausu medžiagos, skleidžiančios neteisingas žinias. Seksas retai turi prasmę, retai pasitaiko neplanuotas nėštumas, ir tik nedaugelis besimylinčių asmenų būna susituokę ar artimai bendraujantys. Ar tai atitinka jūsų pažiūras ir vertybes? Jeigu ne, pasikalbėkite su vaiku apie tai, kas vaizduojama žiniasklaidoje ir kaip jūs tai vertinate. Jeigu jus papiktino tam tikra laida ar filmas, pasakykite tai ir paaiškinkite kodėl. Lavinkite savo išprusimą: galvokite, ką jūs ir jūsų šeima žiūrite ir skaitote. Skatinkite kritinį vaikų mąstymą: pasiteiraukite, ką jie galvoja apie laidas, kurias jie žiūri, ir muziką, kurios jie klausosi.

10. Šie 9 aukščiau paminėti patarimai pagelbės tik tuomet, jeigu jūsų santykiai su vaiku nuo pat ankstyvo amžiaus bus stiprūs ir artimi.

Stenkitės, kad jūsų ryšys būtų šiltas, griežtas, kupinas bendravimo ir skatinantis abipusį pasitikėjimą bei pagarbą. Nėra vieno vienintelio būdo tokiems santykiams sukurti, bet jums gali pagelbėti šie patarimai:

• Aiškiai ir dažnai išreikškite savo meilę ir šiltus jausmus. Apkabinkite vaikus ir pasakykite, kiek daug jie jums reiškia. Pagirkite vaikus už laimėjimus, bet atminkite, jog jausmus išsakyti reikia ne tik už nuopelnus.

• Atidžiai klausykitės, ką kalba jūsų vaikai, ir kreipkite dėmesį į tai, ką jie daro.

• Laiką su vaikais leiskite užsiimdami tokia veikla, kuri atitinka ne tik jūsų, bet ir jų amžių bei norus. Bendri potyriai – tai lyg “banko sąskaitoje” sukaupti jausmai ir pasitikėjimas, vėliau tampantys bendravimo įvairiais, tarp jų ir lytinio gyvenimo, klausimais pamatu.

• Palaikykite vaikus ir domėkitės tuo, kuo domisi jie. Lankykitės sporto treniruotėse, pasidomėkite jų hobiu, džiaukitės net ir mažiausiais jų pasiekimais, užduokite tokius klausimus, kurie parodytų, jog jums rūpi žinoti apie jų gyvenimą.

• Būkite mandagūs ir gerbkite savo vaikus, neerzinkite ir nesišaipykite. Nelyginkite paauglio su kitais šeimos nariais (pavyzdžiui, kodėl tu negali būti panašus į savo vyresniąją seserį?). Parodykite, kad iš jų taip pat tikitės mandagumo ir pagarbos.

• Skatinkite jų pasitikėjimą savimi padėdami siekti įgūdžių. Atminkite, jog pasitikėjimas savimi išsiugdomas, su juo negimstama. Pats geriausias būdas tapti savimi pasitikinčiu – daryti kažką gerai.

• Kuo dažniau valgykite visa šeima kartu ir šį laiką išnaudokite pasikalbėjimams, o ne ginčams.

Paskutinė pastaba: niekada nevėlu pradėti gerinti santykius su vaiku ar paaugliu. Nenuvertinkite artimų santykių tarp tėvų ir vaikų, patarimų, pritarimo ir paramos reikšmės. Jų vaikams reikia visais gyvenimo tarpsniais.

————–
* imunitetas.lt

Savaiminis persileidimas – tai nėštumo nutrūkimas (abortas) iki 21 nėštumo savaitės ir 6 dienų. Persileidimas, įvykęs per pirmąsias 12 savaičių, vadinamas ankstyvuoju (jų būna 75 proc.), o po 12 savaičių – vėlyvuoju. Kai persileidimai įvyksta tris ir daugiau kartų, jie vadinami įprastiniais, kartotiniais (habitualiniais). Kartotinių persileidimų būna maždaug 1 proc. bendro gimdymų skaičiaus. Savaiminiu abortu baigiasi 15-20 proc. visų nėštumų. Manoma, kad net 40-70 proc. nėštumų savaime nutrūksta nesutrikdę menstruacinio ciklo ir nediagnozuoti. Įvykus pirmam persileidimui, rizika dar kartą persileisti nepadidėja.

Labai svarbu dar prieš pastojant išsiaiškinti, ar partneriams nėra persileidimo rizikos veiksnių. Čia svarbūs abiejų partnerių medicininės, socialinės, psichologinės ir genetinės anamnezės duomenys, taip pat tai, kokių medikamentų buvo ar yra vartojama, ar nėra piktnaudžiaujama alkoholiu, tabaku, ar nevartojama narkotikų. Jeigu jau yra buvęs savaiminis persileidimas, reikia išsiaiškinti, kokiu nėštumo laikotarpiu jis įvyko, nes kitų persileidimų rizika tuo metu gali būti didesnė.

Moteris sveriama, matuojamas jos ūgis, kraujo spaudimas, kryptingai tiriama, ar ji neserga endokrininės sistemos arba infekcinėmis ligomis. Ieškant galimų hormonų pusiausvyros sutrikimų stebima, ar nėra hirsutizmo arba kitų hiperandrogenijos požymių, krūtys tiriamos, ar neišsivystė galaktorėja. Ginekologinio tyrimo metu kreipiamas dėmesys į genitalijų išsivystymą, paslankumą, skausmingumą. Laboratorinių tyrimų, kuriais remiantis būtų galima numatyti galimą savaiminį persileidimą, nėra, tačiau įtariant genetinę ar infekcinę ligą galima atlikti specifinius kiekvienam tyrimus. Vyresnėms kaip 35 metų amžiaus moterims arba kai šeimoje ar giminėje yra vaikų, sergančių įgimtomis genetinėmis ligomis ar apsigimimais, rekomenduojama pirmoje nėštumo pusėje išsitirti žmogaus genetikos centre.

Įtarus, kad galima persileidimo priežastis susijusi su chromosomų pakitimais, rekomenduojama ištirti tėvų kariotipą, persileidimo metu paimtų nėštumo audinių genetinį kariotipą. Pasaulyje tokiais atvejais porai siūloma atlikti inseminaciją ar IVF donoro sperma, embriono perkėlimą.

Diagnozavus genitalijų anatomijos defektus (atlikus
histerosalpingografiją, histeroskopiją ar laparoskopiją), siūlomos įvairios gimdos koreguojamosios operacijos, miomektomijos, gimdos kaklelio apsiuvimas.

Hormoniniai sutrikimai nustatomi ištyrus T3, T4, TTH ir progesterono kiekį serume; atlikus endometriumo biopsiją liuteininės fazės metu, nustatomas glikuotas Hb. Šie sutrikimai atitinkamai koreguojami skydliaukės hormonais, progesteronu, rekombinantiniu FSH.

Liuteininės fazės nepakankamumas gydomas progesteronu, hCG. Veiksmingas geriamasis progestagenas yra didrogesteronas, jo molekulė yra panašios struktūros į endogeninį progesteroną, jis, net ilgą laiką vartojamas, nesukelia nepageidaujamo androgeninio poveikio moterims bei virilizuojamojo poveikio moteriškos lyties vaisiui. Kaip minėta, vystantis normaliam nėštumui, moters imuninė sistema kinta, kad būtų apsaugotas vaisius. Nustatyta, kad apsaugant vaisių svarbūs vadinamieji P receptoriai, kuriuos paveikus gaminamas baltymas, svarbus embriono apsaugos imunomoduliacijai. Nustatyta, kad moterims, kurioms įvyksta įprastiniai persileidimai, yra mažiau P receptorių. Didrogesteronas (Duphaston) užtikrina pakankamą P receptorių aktyvumą ir baltymo, reikalingo embriono apsaugos imunomoduliacijai, gamybą. Didrogesteronas koreguoja liuteininės fazės nepakankamumą ir indukuoja apsauginę imunomoduliaciją, tai užtikrina sėkmingą tolesnę nėštumo eigą. Duphaston mažina savaiminių persileidimų skaičių ir neturi nepageidaujamo poveikio tolesniam nėštumo vystymuisi.

Rekomenduojama tokia didrogesterono skyrimo schema:
1. Gresiantis persileidimas. Išgerti 40 mg didrogesterono, vėliau, kol išnyks simptomai, gerti po 10 mg kas 8 val.
2. Kartotinis persileidimas, sukeltas geltonkūnio funkcijos nepakankamumo. Iki 20 nėštumo savaitės gerti po 10 mg du kartus per dieną.

Esant infekciniams sukėlėjams gydoma antibiotikais.

Ištyrus abiejų tėvų HLA-A ir HLA-B ir nustačius pakitimus, atliekama plazmaferezė motinai, vyro limfocitų injekcija prieš nėštumą. Aptikus antinuklearinių antikūnų (antikardiolipidinių bei lupus antikoagulianto), taikomas specifinis ligos gydymas.

Gresiant persileidimui patartina vengti lytinių santykių bei ribojamas fizinis aktyvumas, nors šių priemonių veiksmingumas nėra įrodytas. Esant prasidėjusiam persileidimui ir žuvusiam vaisiui (ar esant nesivystančiam nėštumui), pacientė stacionarizuojama ir atliekamas chirurginis likusių nėštumo audinių pašalinimas iš gimdos. Sepsinis (infekuotas) persileidimas gydomas antibiotikų terapija ir chirurginiu būdu. Įvykus visiškam persileidimui, moteris stebima, gydyti nereikia.

Įprastinių persileidimų priežastys:
Žinomos (50-60 proc.)
1. Genetinės.
2. Endokrininės: skydliaukės ligos, cukrinis diabetas. Taip pat manoma, kad įtaką gali turėti ir liuteininės fazės defektas (geltonkūnio funkcijos nepakankamumas), nes esant progesterono trūkumui nepakankamai išsivysto gimdos gleivinė. Progesteronas per gimdos gleivinės prostaglandinus veikia kaip vietinis imunosupresinis veiksnys, kad išsaugotų alosvetimkūnį, t.y. besivystantį vaisių, todėl jo trūkumas nėštumą veikia nepalankiai.
3. Anatominės priežastys: Ašermano sindromas (gimdos ertmės sąaugos), pogleivinės miomos, gimdos kaklelio nepakankamumas, gimdos vystymosi anomalijos: pertvara, balno formos gimda, dviragė gimda.
4. Infekcinės: Chlamydia trachomatis, Listeria monocytogenes, Toxoplasma gondii, virusai (Rubella, HSV, CMV, tymų ir koksaki virusai).
5. Autoimuninės.
6. Žalingi aplinkos veiksniai.
7. Nežinomos (40-50 proc.)
8. Nepakankamas imuninės sistemos slopinimas; motinos imuninis reaktyvumas.

Pamėginkime suprasti įprastinio aborto priežastis. Maždaug 50 proc. atvejų priežastys yra paaiškinamos. Pavyzdžiui, tokios endokrininės ligos kaip nekontroliuojamas necukrinis diabetas, anatomijos ir genetiniai defektai, infekcinės motinos ir/ar vaisiaus ligos, autoimuninės ligos, pavyzdžiui, antikardiolipidiniai antikūnai motinos organizme. Visi šie sutrikimai gali sukelti vaisiaus pažeidimus, kurie yra nesuderinami su gyvybe, todėl įvyksta persileidimas.

Tačiau kitus 50 proc. atvejų įprastinio aborto priežastys išlieka neišaiškintos.

Nėra tiksliai žinoma, tačiau nekintamas šių nepaaiškinamų persileidimų skaičius gali būti dėl motinos alogeninio imuninio atsako į panašius vaisiaus antigenus rezultatas.

Kai kurių moterų organizmuose vyksta labai stipri imuninė reakcija prieš vaisių, kuris pusę chromosomų gauna iš tėvo ir taip paveldi pusę jo antigenų.

Būna tokių nėštumų, kai motinos organizmas atpažįsta šiuos svetimus antigenus ir sukelia imuninio atmetimo reakciją, dėl to įvyksta abortas. Įprastinio aborto atveju tokia reakcija vyksta kiekvieną kitą nėštumą. Tačiau esant įprastam sveikam nėštumui alogeninis imuninis atsakas nekelia pavojaus vaisiui. Tada motinos organizme sukeliamas apsauginis imuninis atsakas.