Įprastinių persileidimų priežastys:
Žinomos (50-60 proc.)
1. Genetinės.
2. Endokrininės: skydliaukės ligos, cukrinis diabetas. Taip pat manoma, kad įtaką gali turėti ir liuteininės fazės defektas (geltonkūnio funkcijos nepakankamumas), nes esant progesterono trūkumui nepakankamai išsivysto gimdos gleivinė. Progesteronas per gimdos gleivinės prostaglandinus veikia kaip vietinis imunosupresinis veiksnys, kad išsaugotų alosvetimkūnį, t.y. besivystantį vaisių, todėl jo trūkumas nėštumą veikia nepalankiai.
3. Anatominės priežastys: Ašermano sindromas (gimdos ertmės sąaugos), pogleivinės miomos, gimdos kaklelio nepakankamumas, gimdos vystymosi anomalijos: pertvara, balno formos gimda, dviragė gimda.
4. Infekcinės: Chlamydia trachomatis, Listeria monocytogenes, Toxoplasma gondii, virusai (Rubella, HSV, CMV, tymų ir koksaki virusai).
5. Autoimuninės.
6. Žalingi aplinkos veiksniai.
7. Nežinomos (40-50 proc.)
8. Nepakankamas imuninės sistemos slopinimas; motinos imuninis reaktyvumas.

Pamėginkime suprasti įprastinio aborto priežastis. Maždaug 50 proc. atvejų priežastys yra paaiškinamos. Pavyzdžiui, tokios endokrininės ligos kaip nekontroliuojamas necukrinis diabetas, anatomijos ir genetiniai defektai, infekcinės motinos ir/ar vaisiaus ligos, autoimuninės ligos, pavyzdžiui, antikardiolipidiniai antikūnai motinos organizme. Visi šie sutrikimai gali sukelti vaisiaus pažeidimus, kurie yra nesuderinami su gyvybe, todėl įvyksta persileidimas.

Tačiau kitus 50 proc. atvejų įprastinio aborto priežastys išlieka neišaiškintos.

Nėra tiksliai žinoma, tačiau nekintamas šių nepaaiškinamų persileidimų skaičius gali būti dėl motinos alogeninio imuninio atsako į panašius vaisiaus antigenus rezultatas.

Kai kurių moterų organizmuose vyksta labai stipri imuninė reakcija prieš vaisių, kuris pusę chromosomų gauna iš tėvo ir taip paveldi pusę jo antigenų.

Būna tokių nėštumų, kai motinos organizmas atpažįsta šiuos svetimus antigenus ir sukelia imuninio atmetimo reakciją, dėl to įvyksta abortas. Įprastinio aborto atveju tokia reakcija vyksta kiekvieną kitą nėštumą. Tačiau esant įprastam sveikam nėštumui alogeninis imuninis atsakas nekelia pavojaus vaisiui. Tada motinos organizme sukeliamas apsauginis imuninis atsakas.

1. SEKSAS STIPRINA ŠIRDĮ IR KRAUJAGYSLES
Orgazmo metu veikiant hormonui adrenalinui, kraujospūdis gali pakilti iki 160/120, pulsas gali siekti 160 tvinksnių per minutę – o tai puiki treniruotė širdžiai! Taip pat širdies raumenį treniruoja papildoma estrogenų dozė (moterims), kuri išsiskiria į kraują lytinio akto metu. Taigi seksas – gera infarktų ir insultų profilaktika.

2. SEKSAS SAUGO NUO ANEMIJOS
Seksualiai aktyvesnių žmonių kraujyje yra daugiau eritrocitų, todėl kraujas greičiau įsisotina deguonimi, kuriuo aprūpina visus audinius ir organus.

3. SEKSAS PAKELIA INTELEKTO LYGĮ
Pirma, dėl didesnio eritrocitų kiekio smegenys gauna daugiau deguonies, kuris labai svarbus jų darbui. Antra, lytiškai santykiaujant papildomai išskiriama hormonų adrenalino ir testosterono, kurie didina reakcijos greitį, dėmesį ir atmintį.

4. SEKSAS MAŽINA CHOLESTEROLIO KIEKĮ KRAUJYJE
Už tai reikia dėkoti hormonui estrogenui, kurio kiekis lytinio akto metu ypač padidėja.

5. SEKSAS UŽKERTA KELIĄ KRŪTŲ VĖŽIUI
Graikų mokslininkai mano, kad ši stebuklinga savybė priklauso ne pačiam lytiniam aktui, o būtent orgazmui. Nustatyta, kad moterims, kurios patiria orgazmą mažiau kaip 6 kartus per mėnesį, krūtų vėžio rizika didesnė negu toms, kurios nuolat patenkinamos. Kokie būtent hormonai atsakingi už šį procesą, kol kas nenustatyta.

6. SEKSAS MAŽINA SVORĮ
Netgi vidutiniškai 4,5 minučių trukmės seksas sudegina maždaug tiek pat kalorijų, kiek 10 minučių trunkantis važiavimas dviračiu. Tad rinkitės, kas jums maloniau. Be to, lytinio akto metu padidėja hormono kortizolio, kuris aktyvina angliavandenių apykaitą, kiekis.

7. SEKSAS TOBULINA FIGŪRĄ
Jei nesustojama ties misionierių poza, tai galima ne tik numesti svorio, bet ir sustiprinti klubų, sėdmenų, rankų bei krūtinės raumenis. Steroidiniai hormonai, kurių taip pat padaugėja sekso metu, padeda suformuoti gražius raumenų reljefus.

8. SEKSAS PALENGVINA PMS (priešmenstruacinį sindromą)
PMS sukelia sutrikęs hormonų balansas, kurį puikiai sutvarko reguliarūs lytiniai santykiai. Prieš orgazmą hipofizė išskiria labai didelę dozę beta lipotropinio hormono, iš kurio susidaro endorfinai – medžiagos, stipriai malšinančios skausmą.

9. SEKSAS GYDO MIGRENĄ
Migrenai būdingi stiprūs galvos skausmai, kuriuos gali numalšinti tik tie patys endorfinai. Tiesą sakant, šiandien tai vienintelis migrenos gydymo būdas.

10. SEKSAS PADEDA „IŠGYVENTI“ MENSTRUACIJAS
Čia taip pat labai svarbus endorfinų poveikis. Be jų orgazmo metu išsiskiria hormonas oksitocinas, kuriam veikiant vyksta gimdos raumens susitraukimai, dėl to sumažėja kraujo spaudimas mažojo dubens organuose, o tai palengvina sunkumo ir skausmo pojūčius.

11. SEKSAS SAUGO NUO PERŠALIMO IR GRIPO
Žmonių, kurie reguliariai mylisi, kraujyje yra 30 proc. daugiau imunoglobulinų, palyginti su tais, kurie susilaiko nuo lytinių santykių. Šie antikūnai pasižymi tuo, kad stiprina imuninę sistemą, taip saugo nuo peršalimo, gripo ir kitų infekcinių ligų. Netgi lūpų pūslelinės (kuri iš esmės yra lytiškai plintanti infekcija) atsiradimas yra atvirkščiai proporcingas lytinio gyvenimo intensyvumui. Beje, atkreipkite dėmesį ir į tai, kad imuninė sistema aktyviausiai veikia naktį, tad vakare ar naktį seksas yra efektyvesnis negu ryte.

12. SEKSAS PADEDA KOVOTI SU SPUOGAIS
Pirma, dėl didelio eritrocitų kiekio (atitinkamai dėl geros deguonies apykaitos) odos poros mažiau užsikemša. Antra, dėl stipraus imuniteto oda yra atsparesnė bakterijoms. Trečia, padidėja androgenų, kurie stimuliuoja riebalinių liaukų veiklą, kiekis.

13. SEKSAS SUSTIPRINA ŠLAPIMO PŪSLĘ
Lytinis aktas – puiki šlapimo pūslės raumenų mankšta, sauganti nuo cistitų ir kitų šalinimo sistemos ligų.

14. SEKSAS SAUGO NUO DEPRESIJOS
Tai galima paaiškinti psichologiniu pasitenkinimu, kurį patiriame po lytinio akto, ir hormonų balanso pokyčiais (ypač endorfinų) bei kai kurių smegenų žievės centrų aktyvinimu.

15. SEKSAS PAGERINA MIEGĄ
Lytinio akto pradžioje visi raumenys įsitempia, orgazmo metu intensyviai susitraukia, o tada ateina visiškas atsipalaidavimas. Šis poveikis užtikrina ne tik fiziologinę, bet ir stiprią psichologinę iškrovą. Be to, svaiginančios didelės deguonies dozės ir endorfinų, kaip opiatų, poveikis lemia tai, kad po sekso miegi kaip po narkozės.

16. SEKSAS PAILGINA GYVENIMĄ
Belfasto Karališkojo universiteto mokslininkai nustatė, kad lytinis aktyvumas turi daug daugiau reikšmės gyvenimo trukmei negu, pavyzdžiui, ekonominė gerovė. Besimylintieji kas antrą dieną gyvens vidutiniškai 10 metų ilgiau negu tie, kurie mylisi tik kartą per savaitę. Orgazmo metu susitraukiant raumenims, apsivalo beveik nejudančios organizmo vietos, pavyzdžiui, pašalinami patogeniniai mikroorganizmai, kurie kaupiasi pilvaplėvės kišenėse ir sukelia infekcijos židinius.

IR KITI FAKTAI

· Seksas gali būti geras vyro sveikatos diagnostinis požymis. Pavyzdžiui, erekcijos sutrikimai gali būti pirmasis hipertenzijos, cukrinio diabeto, aterosklerozės požymis.
· Anglų mokslininkai nustatė tiesioginį ryšį tarp vyrų neištikimybės ir mirtingumo (tik čia nereikėtų painioti žmogžudysčių). Vyrai, turintys meilužes, dažniau miršta nuo infarktų negu pavyzdingi vyrai. Juk neištikimybė susijusi su būtinybe gyventi dvigubą gyvenimą, nuolat meluoti ir laukti, kol melas paaiškės.
· Seksas apsaugo nuo prostatos vėžio. Mokslininkai mano, kad spermos sintezės metu iš kraujo pašalinamos kancerogeninės medžiagos, kurios vėliau pasišalina su sperma. Vadinasi, jeigu vyras mylisi dažnai, kancerogenai tiesiog nespėja pakenkti prostatai, ir vėžio išsivystymo rizika sumažėja 30 proc.

Depresija pavasarį

Pavasarinė depresija dažniau sukelia nerimą, sujaudinimą, padidėjusį aktyvumą. Statistika rodo, kad pavasarį padidėja savižudybių skaičius, kuris siejamas su pavasarinės depresijos ypatumais (autoagresija). Sergančiajam depresija gyventi darosi sunku, nes ši liga paveikia nuotaiką, protą, kūną, elgesį, bendravimo sugebėjimus. Svarbu suprasti, kad depresija nėra vienalytė liga. Skirtingiems asmenims ji pasireiškia skirtingai. Net depresiją sukeliančios priežastys gali būti skirtingos – vieniems ji išsivysto dėl sutrikusios hormonų pusiausvyros, kitiems dėl sunkių išgyvenimų, tretiems po persirgtos kitos ligos, o kai kuriems ji pasireiškia tam tikrais metų laikotarpiais (sezoninė depresija). Depresijos simptomai taip pat gali išsivystyti sergant kitomis psichikos ligomis (pvz., sergant adaptacijos sutrikimu, nerimo sutrikimu, įvairiomis priklausomybėmis, demencija, šizofrenija ir kt.).

Pagrindiniai depresijos simptomai

• Dažniausias depresijos simptomas yra bloga nuotaika.
• Sergančiajam sumažėja interesai ir pasitenkinimas, atsiranda malonumo, gyvenimo džiaugsmo stoka.
• Atsiranda energijos stoka, nuovargio jausmas, sumažėja aktyvumas.

Kiti depresijos simptomai: susilpnėjusi dėmesio koncentracija (skundžiamasi „pablogėjusia atmintimi“); sumažėjęs savęs vertinimas ir pasitikėjimas savimi; kaltės ir savęs nuvertinimo idėjos, nepasitikėjimas savimi, dėl daugelio gyvenimo įvykių sergantysis linkęs prisiimti kaltę; ateitis kelia baimę, nerimą; kyla mintys apie mirtį ar savižudybę; sutrikęs miegas (nemiga ar mieguistumas); sutrikęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs). Be to, yra dar daugiau kitų depresijos simptomų (skausmai, virškinimo sutrikimai, seksualiniai sutrikimai ir kt.), kuriuos tinkamai gali įvertinti tik gydytojas.

Diagnozavus depresiją nedelsiant skiriamas gydymas antidepresantais. Greta medikamentinio gydymo gydytojas gali paskirti psichoterapiją, psichologo ar socialinio darbuotojo konsultacijas. Papildomos priemonės: šviesos terapija, C ir B grupės vitaminai, melisos, verbenų, jonažolių preparatai. Sveikimo periodu labai veiksmingos mankštos, treniruotės baseine, kitas fizinis aktyvumas.

Kaip veikia antidepresantai?

Mūsų smegenyse gaminasi cheminės medžiagos (neuromediatoriai), reikalingos normaliai smegenų veiklai. Dvi iš jų labai svarbios mąstymo, emocijų procesams. Tai neuromediatoriai – serotoninas ir noradrenalinas. Yra nustatyta, kad, žmogui sergant depresija, kinta šių cheminių informacijos nešėjų kiekis smegenyse, arba jie funkcionuoja nepakankamai. Antidepresantai normalizuoja sutrikusią neuromediatorių pusiausvyrą. Dėl to gerėja pakitusios smegenų funkcijos ir nuotaika. Vienas tokių – naujos kartos antidepresantas mirtazapinas (Mirzaten). Tai – saugus vaistas, kurio gali vartoti jauno ir vyresnio amžiaus pacientai. Besigydantys paprastai nejaučia šalutinių poveikių, arba jie praeina pirmąją vaisto vartojimo savaitę. Vaistas pradeda veikti greičiau nei kiti naujieji antidepresantai, pvz., nerimo simptomai, taip būdingi pavasarinei depresijai, nuosekliai nyksta jau nuo pirmų vaisto vartojimo dienų. Teigiama mirtazapino savybė ta, kad jis nesutrikdo lytinės funkcijos. Juk dažnam depresija sergančiajam dėl ligos kyla seksualinių problemų, o nemaža dalis antidepresantų jas dar pasunkina.

Šio vaisto patogu vartoti – pakanka išgerti vieną kartą per dieną (kas vakarą tuo pačiu laiku). Dažnas pacientas suvartoja paskirtą mirtazapino dozę prieš miegą. Tai gana patogu, nes šis vaistas iš tiesų gerina miegą. Bet tai nėra migdomasis vaistas, todėl jo būtina reguliariai gerti kasdien, nesvarbu, norite miego ar ne.

Pagerėjusi savijauta dar nerodo, kad liga jau pasitraukė. Pirmieji teigiami vaisto poveikio požymiai tik rodo, kad vaistas tikrai veiksmingas ir kad jūs išgysite. Kiek ilgai reikia vartoti antidepresanto, paprastai nurodo gydantis gydytojas. Bet kiekvienam sergančiajam depresija bendra tai, kad vaisto vartojimas truks mažiausiai pusę metų. Šeši mėnesiai – pats trumpiausias laiko tarpas, reikalingas išgyti. Praktika rodo, kad pacientai, pajutę būklės pagerėjimą (ypač sergantys pirmą kartą), labai greitai nustoja vartoti vaistų. Tai nėra išmintinga, nes, per anksti nutraukus gydymą, depresija dažniausiai vėl sugrįžta.

Pacientų, sergančių depresija pakartotinai ar sunkiomis, sunkiai pagydomomis depresijos formomis, kai vartojama keletas antidepresantų ar kitų papildomų vaistų, gydymo trukmė gerokai ilgesnė. Galbūt teks vartoti vaistų metus ar keletą metų.

Prisiminkite, kad depresija sunki, klastinga liga, galinti užklupti bet kuriuo amžiaus periodu ir bet kuriuo metų laiku. Ji nepraeina savaime, o negydoma tik sunkėja, gilėja. Anksčiau pradėjus gydyti, gydymas truks trumpiau, reikės mažesnių vaisto dozių. Gera žinia ta, kad šiuo metu yra pakankamai medikamentų, veiksmingai gydančių depresiją ir grąžinančių žmonėms visavertį, džiaugsmingą gyvenimą.