Kambarines gėles geriausia persodinti pavasarį, kovo – balandžio mėnesiais, kada jos pradeda augti.
Prieš persodinimą reikia paruošti kiekvienai gėlei tinkamus žemių mišinius, kurie persijojami pro sietelį, ir parinkti vazonus. Negalima sodinti gėlių į labai didelius vazonus. Reikia, kad naujojo vazono skersmuo būtų 2-3 cm didesnis už senojo. Tinkamiausi gėlėms vazonai yra neglazūruoti moliniai ir nedažyti mediniai. Visai netinka įvairūs metaliniai ir fajansiniai indai.
Prieš sodinimą senus vazonus reikia gerai iššveisti šepečiu ir išplauti karštu vandeniu su skalbiamąja soda arba pelenais. Nauji vazonai keletą valandų pamirkomi vandenyje. Vazono dugne esanti skylutė pridengiama šukele, iškila puse į viršų, paskiau pilamas 1-5 cm sluoksnis žvyro (atsižvelgiant į vazono dydį) ir užberiama truputis paruošto žemių mišinio.
Gėlė išimama iš vazono, ir medine mentele atsargiai nuvaloma senoji žemė. Aštriu peiliu apipjaustomos apipuvusios negyvos šaknys, ir gėlė statoma į naująjį vazoną taip, kad stiebas būtų pačiame vazono centre, o šaknies kaklelis-paviršiuje. Į vazono kraštus pilamas žemių mišinys, kuris prispaudžiamas medine mentele, kad neliktų tuštumų.
Persodinta gėlė gerai palaistomą ir statoma kelioms dienoms į ūksmę. Persodintų kaktusų priežiūra. Persodinti kaktusai, ypač turintys mėsingą, stambią antžeminę dalį, dažniausiai naujoje purioje žemėje silpnai laikosi – virsta iš vazono. Jiems reikia pastatyti medines atramėles.

* sodininkyste.lt

Islandinė kerpena yra daugiamėtis kerpinis augalas (grybo ir dumblių simbiozė), galintis išgyventi pačiomis nepalankiausiomi sąlygomis, kuriomis neauga joks kitas augalas, net dykumoje ar poliarinėje zonoje.

Islandinės kerpenos gniužulas sudarytas iš netaisyklingų, iki 10 cm ilgio, O,3-2,O cm pločio šakotų kiaučių. Viršutinė skiaučių pusė žalsvai rusva, vietomis ruda, apatinė – šviesiai pilka, su baltomis dėmelėmis, kurios skiaučių pakraščiais susilieja. Augalo spalva priklauso nuo augimvietės, meteorologinių ir kitų sąlygų.

Islandinė kerpena auga tik ekologiškoje aplinkoje, todėl joje nėra žalingų medžiagų. Daug šių augalų yra Šiaurės ir Vakarų Europoje Šiaurės Amerikoje, Sibire. Mūsų šalyje ji auga sausuose pušynuose, durpynuose, ypač paplitusi Pietryčių Lietuvoje. Vaistams kerpės gniužulas renkama per visą vasarą, džiovinamas saulėje, laikomas tamsioje vietoje. Galima naudoti 3-4 metus.

Islandinėje kerpenoje yra daugybė naudingų medžiagų: natūralių antibiotikų – kerpių rūgščių, usnino rūgšties, gliukozės angliavandenių, baltymų aliejaus, vaško, dervų, pigmentų, eterinio aliejaus, folinės rūgšties, B grupės vitaminų, karotino, mineralinių medžiagų: vario, nikelio, geležies, kobalto, mangano, chromo, magnio, jodo.

Islandinės kerpenos nuoviras ir drebučiai liaudies medicinoje vartojami kvėpavimo takų ligoms, kokliušui, bronchinei astmai, kai kuriom virškinamojo trakto ligoms (kai sumažėjęs skrandžio rugčių rūgštingumas), cukriniam diabetui, pūliuojančioms žaizdoms, nudegimams bei kitoms odos ligoms gydyti apetitui žadinti. Usnino rūgštis, esanti islandinėje kerpenoje, stabdo tuberkuliozės bakterijų augimą.

Islandinė kerpena, pašalinus karčiąsias medžiagas, gali būti vartojama maistui, ji lengvai virškinama, gerina vidaus organų veiklą, stiprina imuninę istemą.

Kvėpavimo takų ligos

• Plaučių uždegimas: 2 šaukštus susmulkintos islandinės kerpenos užpilkite pusę litro pieno arba vandens, pavirkite 5 minutes ant silpnos ugnies, uždenkite ir palikite pusę valandos nusistovėti. Nuoviro gerkite po pusę stiklinės 3 kartus per dieną.

• Lėtinės peršalimo Iigos: sumaišykite po 1 šaukštą islandinės kerpenos, jonažolės, japoninės soforos ir 2 šaukštus šalavijų žolės, užpilkite 1 litrą vandens ir pavirkite pusę valandos ant silpnos ugnies, po to nuovirą nukoškite. Šiuo šiltu nuoviru vakarais praplaukite nosį.

• Lėtinis bronchitas: 1 aukštą susmulkintos islandinės kerpenos užpilkite 1 stikline pieno, uždenkite ir trumpai pavirkite, po to nukoškite. Šį nuovirą išgerkite karštą prieš miegą.

• Tuberkuliozė: 4 šaukštus susmulkintos islandinės kerpenos užpilkite 3 stiklinėmis verdančio vandens, puodą uždenkite ir pavirkite pusę valandos ant silpnos ugnies, po to atvėsinkite ir nukoškite. Gerkite po stiklinę 3 kartus per dieną prieš valgį. Šiuo nuoviru gydoma ir bronchinė astma, gastritas (kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas), opaligė.

• Kokliušas: 2 šaukštus susmulkintos islandinės kerpenos užpilkite 250 ml vandens, pavirkite 10 minučių ant silpno ugnies, palikite 1 valandą nusistovėti, po to nukoškite. Gerkite po 1 šaukštą 4-6 kartus per dieną prieš valgį.

Skydliaukės ligos

• Sumaišykite vaistinių augalų mišinį: po 4 dalis islandinės kerpenos , geltonžiedžio barkūno žolės, didžiojo debesylo šaknų, gudobelės vaisių, po 6 dalis valerijono šaknų ir vaistinės melisos, po 3 dalis plikojo saldymedžio ir šalavijų žolės ir 5 dalis apinių spurgų. Šaukštą vaistinių augalų mišinio užpilkite 1 stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite 1 valandą nusistovėti, po to antpilą nukoškite. Gerkite po pusę stiklinės 3 kartus per dieną pusę valandos prieš valgį.

Odos ligos

• Nuoviras odos ligoms gydyti: 1 šaukštą susmulkintos islandinės kerpenos užpilkite 1 stikline verdančio vandens, pavirkite pusę valandos ant silpnos ugnies, po to atvėsinkite ir nukoškite. Nuoviru plaukite pūliuojančias žaizdas, nudegimus ir kitas odo ligų pažeistas vietas. Šį nuovirą naudokite ir gydomiesiems kompresams, kuriuos keiskite kelis kartus per dieną.

• Jeigu gausiai išbėrė: 2 aukštus susmulkintos islandinės kerpenos užpilkite 1 stikline verdančio vandens, pavirkite 15 minučių ant silpnos ugnies, po to nukoškite. Gerkite po pusę tiklinė 3 kartus per dieną.

• Sergant alergija: saują šviežios islandinės kerpenos užpilkite šaltu vandeniu ir palikite 2 valandas nusistovėti, po to supilkite į kiaurasamtį, praplaukite, suberkite į puodą ir užpilkite 3 stiklinėm verdančio vandens. Pavirkite ant silpnos ugnies 20-25 minutes atvėsinkite ir nukoškite. Gerkite po 1 stiklinę 3 kartus per dieną pusę valando prie valgį.

• Jautriai, sausai ir raukšlėtai veido odai islandinės kerpenos nuoviras ruošiamas taip: paimkite 10-20 g kerpenos gniužulo, užpilkit 1 litrą vandens ir pavirkite, kol liks pusė pradinio skysčio tūrio, po to atvėsinkite ir nukoškite. Dėkite šiltus arba šaltus kompresus.

Organizmo valymas

Islandinė kerpena normalizuoja organizmo medžiagų apykaitą, pagerina hormonų veiklą, šalina iš organizmo šlakus ir toksines medžiagas, atjaunina organizmą. 2 šaukštus šviežios islandinės kerpenos užpilkite 1 stikline obuolių acto ir palikite 2 dienas nu sistovėti. Gerkite prieš miegą po 1 šaukšrelį, išmaišytą ketvirtadalyje stiklinės šilto virinto vandens . Taip organizmą valykite 2 savaites.

Kaip pagaminti drebučius

Kad nesijaustų kartumo, kerpena užpilkite verdančiu vandeniu palikite pusę valandos, po to nukoškit ir įpilkite saldžių sulčių arba pieno, įdėkite prieskonių – vanilės, citrino žievelė . Masė sustingsta į puikius drebučius – nei želatinos, nei krakmolo dėti nereikia.

* Parengė: Remigija Zinkevičienė

Kambarinių gėlių priežiūrą galima palyginti su vaikų auklėjimu – abiem atvejais reikia žinių ir patirties, bet svarbiausia – individualus požiūris. Šaltuoju metų laiku augalus pirmiausia reikia tinkamai laistyti. Be to, labai svarbu sukurti palankias žiemojimo sąlygas.

Kodėl tie patys augalai skirtingai auga miesto ir kaimo sąlygomi ? Reikalas tas, kad namuose apšildomuose krosnimi, vėsiausia vieta yra palangė. Ji ir yra idealiausia vieta gėlėms, kurio mėgsta vėsą. Miesto butuose būtent po palangėmis įmontuoti radiatoriai, tad jei butas apšyldomas normaliai, gėlėms ant palangių yra per karšta. Tačiau jeigu jie, būdami ant palangių, puikiai auga – vadinasi, tai šilumą mėgstantys “užsieniečiai”. Augalus, mėgstančius vėsą, reikia laikyti kuo toliau nuo šilumo šaltinio ir kuo mažiau laistyti.

Temperatūra

Tropiniams augalams reikia drėgnesnio oro, todėl jiems geriau padaryti pecialias uždaras vitrinas, panašias į mažus šiltnamiukus, kuriuose galima reguliuoti oro temperatūrą (jei reikia – pašildyti) ir drėgmę (tam naudojamas specialus purkštukas). Jeigu reikia, vitrinoje galima įmontuoti ir dienos šviesos lempų. Tad prieš įsigydami „ užjūrio stebuklą “ , būtinai pasiteiraukite pardavėjo, kokių jam reikia sąlygų žiemoti. Ar sugebėsite jas sukurti? Jeigu ne neverta rizikuoti. Geriau turėti gražų chlorofitą nei apskurusią orchidėją.

Koks vanduo?

Kambariniam augalams geriausias 2-3 dienas pastovėjęs ir įšilęs iki 20-30 laipsnių vanduo. Kietą vandentiekio vandenį galima suminkštinti virinant arba įpylus pecialių minkštiklių. Tai daryti būtina, nes kalcio ir magnio druskų perteklius kenkia augalui. Idealus variantas – šiltas
vanduo, be to labai naudingas mineralinis – jame daug bioaktyvių medžiagų, o jame esanti angliarūgštė tirpdo kalkes. Ypač gerai mineralinis vanduo veikia tropines gėles, kurios mėgsta rūgščią žemę. Jeigu ant vazono kraštų pastebėjote kalkių nuosėdų, palaistykite gėlę mineraliniu vandeniu.

Ar žinote, kad atvėsusiu vandeniu, kuriame virė bulvė (bet be druskos ), labai naudinga laistyti kambarinius augalus? Bulvių nuovire yra krakmolo kuris aktyvina mikroorganizmus ir mikroelementus, o jie praturtina žemę. Neišmeskite kavos tirščių – jie pravers ne tik kaip trąša. Kavo tirščiuose esntis kalis padidina augalo atsparumą.

Iš seno žinoma dar viena trąšų rūšis. Tai vanduo, kuriame kelias dienas buvo mirkomi kiaušinių lukštai. Kartkartėmis kambarinius augalus galima palaistyti aspirino tirpalu (1 tabletė 1 litrui vandens). alicilo rūgštis aktyvina apsaugines augalo savybes ir
stiprina jų imuninę sistemą.

Trešti augalus, beje , ne visuomet naudinga – žiemą pakanka apsiriboti jau minėtais laistymo būdais. Tręšti žiemą reikia tik tuo laiku žydinčiu augalus – azalijas, begonijas. Jokiu būdu trąšomis laistyti negalima nusilpusių, ligotų augalų – jie gali žūti.

Rožė

Pirmiausiai nuo stiebo nupjaunami spygliai, o taip pat nereikalingi lapai, tačiau nupirktos rožės spyglių dažniausiai neturi. Kai kurios rožių rūšys spyglių neturi. Prieš statant jas į vazas, nuožulniai nupjaukite stiebą, po to suskaidykite stiebo apačią į dvi – tris dalis arba suskaldykite plaktuku 2,5 cm stiebo, kas padidins sugėrimo plotą. Vandenyje ar drėgnose samanose rožės išsaugo šviežumą iki dešimties dienų. Jei rožės pradeda greitai vysti, atnaujinkite stiebų nupjovimus ir panardinkite juos į labai karštą vandenį. Rožių išvaizdą galima pagerinti atsargiai pašalinant jų pažeistus arba sudžiūvusius lapelius. Rožės pasižymi nesuderinamumu, “kaprizingu charakteriu”. Nestatykite jų į vieną vazą su kitomis gėlėmis.

Bijūnai

Bijūnai dažniausiai nupjaunami pumpuro stadijoje. Gėlės lėtai išsiskleidžia ir antros savaitės gale nuvysta. Kad išvengtume greito lapelių nukritimo, bijūnus reikia dvidešimt keturiom valandos patalpinti į sausą, vėsią vietą. Bijūnai puikiai tinka džiovinimui, jei juos pakabinsime vėdinamoje šiltoje vietoje. Išdžiovintas bijūnų gėlytės galima naudoti žieminių puokščių sudarymui.

Lelijos, gvazdikai

Lelijos išsaugo šviežumą vazoje su vandeniu iki dešimties dienų. Kuokelius su dulkelėmis galima pašalinti iš žiedelio, kad dulkelės neišteptų drabužių arba baldų. Vystančias gėlytes reikėtų šalinti nuo stiebo.

Nupjauti gvazdikai lieka švieži iki trijų savaičių. Jie pasižymi nesuderinamumu ir kaprizingu “charakteriu”. Nestatykite jį į vieną vazą su kitomis gėlėmis.

Gėlės turi stovėti šviesioje patalpoje, tačiau ne po tiesioginiais saulės spinduliais. Nepageidautina, kad kambaryje būtų skersvėjai. Svarų vaidmenį vaidina ir temperatūra patalpos viduje: 18-19°C temperatūroje gėlės stovi ilgiau, nei 22 °C temperatūroje. Nakčiai rekomenduojama statyti gėles į vėsesnę vietą (nuo +10 iki +15°C) arba susukti į popierių ir panardinti į kibirą su vandeniu. Smulkiau apie vietos gėlėms pasirinkimą ir estetišką puokštės reikšmę skaitykite straipsnyje “Vietos kompozicijai pasirinkimas”.

Kai kurias gėles nerekomenduojama statyti kartu į vieną indą, pavyzdžiui, rožes, gvazdikus. Kvapieji žirneliai taip pat gali pakenkti savo vazos kaimynams. Greičiau vysta pakalnutės, narcizai, razetės. Snapučio, tujos, lipiko, šakelės, atvirkščiai, padeda ilgiau išsilaikyti gėlėms šviežiomis.