Paauglių nėštumo prevencijos kampanija apžvelgė tėvų įtakos vaikų seksualiniam elgesiui tyrimų rezultatus ir šia tema diskutavo su daugeliu ekspertų, tėvų ir pačiais paaugliais. Paaiškėjo, kad tėvai ir kiti suaugusieji gali daug ką nuveikti mažinant nėštumo riziką, kol jų vaikas dar nesuaugo.

Šie 10 patarimų, kuriuose kalbama apie stiprių, artimų santykių su vaikais ir paaugliais svarbą, aiškių lūkesčių išsakymą, atvirus ir dažnus pokalbius rūpimais klausimais, gali pasirodyti seniai žinomi. Tyrimais įrodyta, jog šie pamokymai – tai ne tik geros idėjos. Jie gali paskatinti paauglius susilaikyti nuo lytinių santykių, o tuos, kurie jau seksualiai aktyvūs, paraginti visuomet naudotis patikima kontracepcija.

Taigi, ką daryti?

1. Būkite tikri savo seksualinėmis vertybėmis ir požiūriu į tai.

Kalbėti su vaikais apie seksą, meilę ir tarpusavio santykius visuomet lengviau, kai esi įsitikinęs savo požiūriu į šiuos dalykus. Kad būtų paprasčiau, pagalvokite, ką manote šiais klausimais:
• Ką jūs iš tiesų galvojate apie seksualiai aktyvius mokyklinio amžiaus vaikus ir apie jų galimybes tapti tėvais?
• Kas atsakingas už seksualinio elgesio apribojimą poroje ir kaip tai padaryti?
• Ar buvote seksualiai aktyvūs paauglystėje ir ką dabar apie tai manote? Ar gyvenote lytinį gyvenimą iki vedybų? Ką šiais klausimais po apmąstymų norėtumėte pasakyti savo vaikams?
• Ką galvojate apie skatinimą paaugliams susilaikyti nuo lytinių santykių?
• Ką galvojate apie paauglius, naudojančius apsisaugojimo priemones?

2. Kalbėti apie lytinį gyvenimą pradėkite ankstyvoje vaikystėje ir darykite tai dažnai.

Vaikai turi daug klausimų apie seksą ir dažnai sako, jog labiausiai norėtų juos aptarti su tėvais. Pradėkite apie tai pokalbį ir stenkitės būti nuoširdus, atviras ir pagarbus. Pasitikinčiai ir atvirai išsakykite savo požiūrį ir paaiškinkite, kodėl taip galvojate. Jei kažkuo nesate tikri, pasakykite tai savo vaikams. Pasistenkite, jog tai būtų dialogas, o ne paskaita.

Paklauskite, ką jie galvoja ir žino, kad galėtumėte pataisyti klaidingą nuomonę. Paklauskite, galbūt juos kas nors jaudina.
Pasakoti apie tarpusavio santykius ir intymumą vaikui suprantama kalba pradėkite dar ankstyvame amžiuje ir nesustokite paauglystėje. Kad tėvai ir vaikai turi kalbėtis apie lytinį gyvenimą ir meilę, yra tikrų tikriausia tiesa. Tai liečia visus: sūnus ir dukteris, tėčius ir mamas. Visiems vaikams reikia pokalbių, patarimų ir informacijos apie šiuos dalykus net ir tada, kai atrodo, jog jie visiškai nesidomi tuo, ką jūs norite pasakyti.

Bet kokios išsamios informacijos, kurios jums gali prireikti, rasite daugelyje nebrangių knygų. Tik nesigėdinkite to, jog jūs kažko nežinote. Vaikams būtina pagalba, kad jie ne tik įsisavintų kūno dalių funkcijas, bet ir suvoktų lytinio gyvenimo reikšmę. Išaiškinkite, kas tai yra seksas ir meilė, koks skirtumas tarp jų.

Nepamirškite pasikalbėti ir apie priežastis, kodėl vaikams seksas yra įdomus ir viliojantis. Jeigu kalbėsite tik apie “blogąsias” puses – neplanuotą nėštumą ir ligas, vaikai paprasčiausiai tai praleis pro ausis.

Štai keletas klausimų, kuriais norėtų padiskutuoti dauguma vaikų:

• Kaip aš sužinosiu, kad įsimylėjau? Ar seksas suartins mane su mano mergina/vaikinu?
• Kaip aš sužinosiu, kad esu jau pasirengęs gyventi lytinį gyvenimą?
• Ar užsiimdamas seksu tapsiu populiaresnis? Ar būsiu labiau suaugęs ir man bus prieinami kiti tik suaugusiems skirti dalykai?
• Kaip aš pasakysiu savo vaikinui, kad dar nesu pasiruošusi mylėtis? Ar aš neįskaudinsiu jo jausmų ir neprarasiu jo?
• Kaip aš susitvarkysiu su savo merginos spaudimu pasimylėti?
• Kaip veikia kontraceptikai? Ar vieni būdai turi privalumų prieš kitus? Ar jie saugūs?
• Ar galima pastoti pasimylėjus pirmą kartą?

Būkite ne tik tokiais tėvais, kurių galima paklausti, bet ir turėkite savo nuomonę. Pasakykite vaikams, ką jūs galvojate. Nesivaržykite pasakyti, pavyzdžiui:

• Mano manymu, vaikai, besimokantys vidurinėje mokykloje, dar per jauni užsiiminėti seksu ypač įvertinus šių dienų riziką.
• Mylėdamasis visuomet naudok apsisaugojimo priemones nuo nėštumo ir lytiniu keliu plintančių ligų, kol būsi pasirengęs turėti vaikų.
• Nėra neįprasta pajusti spaudimą užsiimti seksu. Turi gerai pagalvoti, kaip toliau elgsiesi. Turėk planą. Ar pasakysi “ne”? Ar naudosiesi apsisaugojimo priemonėmis? Kaip tu su visu tuo susidorosi?
• Nieko blogo galvoti apie seksą ir jausti lytinį potraukį. Visiems taip būna! Bet pradėti kūdikį paauglystėje yra per anksti.
• Esu susirūpinęs, kad paauglių girtavimas veda į nesaugius lytinius santykius.
• (Berniukams) Turėdamas kūdikį netapsi vyru. Vyru tampama tada, kai išmokstama palaukti ir elgtis atsakingai.
• (Mergaitėms) Neprivalai mylėtis su vaikinu tik tam, kad jį išlaikytum. Jeigu jus riša tik seksas, pasirink kurį nors kitą.
Beje, tyrimai įrodė, jog kalbėjimas apie lytinį gyvenimą neskatina paauglių jį pradėti. Taip pat atsiminkite, kad jūsų elgesys turi atitikti jūsų žodžius. Mokydami “daryk, kaip sakau, o ne kaip darau” pralaimėsite prieš vaikus ir paauglius, kurie atidžiai seka suaugusiųjų gyvenimą.

3. Prižiūrėkite ir tikrinkite vaikus bei paauglius.

Šeimos pokalbio metu susitarkite dėl taisyklių ir “komendanto valandų”. Jeigu jūsų vaikas po pamokų grįžta 15val, o jūs iš darbo – tik 18val, kas atsakingas už tai, kad tomis valandomis jis ne tik saugus, bet ir užsiima naudinga veikla? Kur jie eina su draugais? Ar ten yra juos prižiūrinčių suaugusiųjų? Prižiūrėdami ir kontroliuodami savo vaikus jūs ne kabinėjatės, o atliekate tėvų pareigą.

4. Susipažinkite su vaiko draugais ir jų šeimomis.

Draugai vieni kitiems daro didelę įtaką, todėl padėkite savo vaikams ir paaugliams susidraugauti su tais, kurių šeimose tos pačios vertybės. Kai kurie tėvai netgi susitinka su vaiko draugų tėvais tam, kad kartu nustatytų taisykles ir apibrėžtų lūkesčius. Kur kas lengviau priversti vaiką laikytis tokių “komendanto valandų”, kokių turi laikytis ir jo draugai. Jeigu jūsų ir kitų tėvų požiūris nesutampa, laikykitės savo įsitikinimų. Pasikvieskite vaiko draugus į svečius ir atvirai pasikalbėkite.

5. Atkalbėkite vaiką nuo ankstyvų, dažnų ir nuolatinių pasimatymų.

Užsiėmimai grupėse tarp jaunų žmonių yra geri ir dažnai būna linksmi. Tačiau leidimas paaugliams iki 16 metų amžiaus nuolat susitikinėti dviese gali prišaukti bėdų. Su vaiku apie tai pasikalbėkite dar vaikystėje. Nelaukite, kol jūsų paauglys pasiūlys planą, kuris skirsis nuo jūsiškio. Kitaip jis ar ji gali pagalvoti, kad jūs nemėgstate konkretaus žmogaus ir nepritariate kvietimui.

6. Neleiskite savo dukrai susitikinėti su gerokai vyresniu vaikinu. Ir neleiskite savo sūnui užmegzti draugystės su gerokai jaunesne mergina.

Vyresni vaikinai žavi merginas. Dažnai jie turi pinigų ir automobilį! Tačiau jeigu vaikinas yra kur kas vyresnis, rizikuojate prarasti situacijos kontrolę. Pabandykite nustatyti amžiaus ribą: amžiaus skirtumas turėtų būti ne didesnis nei du (blogiausiu atveju – nei trys) metai. Ženklus amžiaus skirtumas tarp jaunesnės merginos ir vyresnio vaikino merginą gali pastūmėti į rizikingas situacijas, pavyzdžiui, netrokštami lytiniai santykiai ir seksas be apsaugos priemonių.

7. Padėkite vaikams susikurti tokių ateities siekų, kurie viliotų labiau nei ankstyvas nėštumas ir tėvystė.

Jeigu ateitį nupiešite šviesią, tikimybė, kad jūsų vaikas susilaikys nuo lytinių santykių, atidės nėštumą ir tėvystę, padidės. Taigi padėkite jiems susikurti prasmingus ateities tikslus, patarkite, kaip juos įgyvendinti, ir padėkite jų pasiekti. Pavyzdžiui, paaiškinkite jiems, kad norint tapti mokytoju reikia baigti mokyklą ir išlaikyti egzaminus. Mokykite juos laisvalaikį išnaudoti prasmingai, pavyzdžiui, nusistatyti tam tikrą laiką namų darbų ruošimui. Paaiškinkite, kaip nėštumas ir tėvystė gali sugriauti pačius geriausius planus, pavyzdžiui, turėdamas išlaikyti kūdikį, negalės studijuoti.

8. Duokite vaikams suprasti, jog vertinate išsimokslinimą.

Skatinkite vaikus rimtai mokytis mokykloje ir reikalaukite gerų rezultatų. Pažangumo pablogėjimas dažnai tampa pirmuoju problemų, galinčių pasibaigti nėštumu paauglystėje, ženklu. Taigi atidžiai stebėkite, kaip sekasi vaikui mokykloje, ir įsikiškite tuoj pat, kai tik rezultatai pablogėja. Sekite pažymius ir aptarkite juos su vaiku. Susitikite su mokytojais, auklėtoja ir treneriais. Domėkitės, kas užduota namų darbams, ir padėkite juos atlikti.

9. Domėkitės, ką jūsų vaikas žiūri, skaito ir ko klauso.

Žiniasklaidoje (televizijoje, radijuje, filmuose, muzikiniuose klipuose, žurnaluose ir internete) gausu medžiagos, skleidžiančios neteisingas žinias. Seksas retai turi prasmę, retai pasitaiko neplanuotas nėštumas, ir tik nedaugelis besimylinčių asmenų būna susituokę ar artimai bendraujantys. Ar tai atitinka jūsų pažiūras ir vertybes? Jeigu ne, pasikalbėkite su vaiku apie tai, kas vaizduojama žiniasklaidoje ir kaip jūs tai vertinate. Jeigu jus papiktino tam tikra laida ar filmas, pasakykite tai ir paaiškinkite kodėl. Lavinkite savo išprusimą: galvokite, ką jūs ir jūsų šeima žiūrite ir skaitote. Skatinkite kritinį vaikų mąstymą: pasiteiraukite, ką jie galvoja apie laidas, kurias jie žiūri, ir muziką, kurios jie klausosi.

10. Šie 9 aukščiau paminėti patarimai pagelbės tik tuomet, jeigu jūsų santykiai su vaiku nuo pat ankstyvo amžiaus bus stiprūs ir artimi.

Stenkitės, kad jūsų ryšys būtų šiltas, griežtas, kupinas bendravimo ir skatinantis abipusį pasitikėjimą bei pagarbą. Nėra vieno vienintelio būdo tokiems santykiams sukurti, bet jums gali pagelbėti šie patarimai:

• Aiškiai ir dažnai išreikškite savo meilę ir šiltus jausmus. Apkabinkite vaikus ir pasakykite, kiek daug jie jums reiškia. Pagirkite vaikus už laimėjimus, bet atminkite, jog jausmus išsakyti reikia ne tik už nuopelnus.

• Atidžiai klausykitės, ką kalba jūsų vaikai, ir kreipkite dėmesį į tai, ką jie daro.

• Laiką su vaikais leiskite užsiimdami tokia veikla, kuri atitinka ne tik jūsų, bet ir jų amžių bei norus. Bendri potyriai – tai lyg “banko sąskaitoje” sukaupti jausmai ir pasitikėjimas, vėliau tampantys bendravimo įvairiais, tarp jų ir lytinio gyvenimo, klausimais pamatu.

• Palaikykite vaikus ir domėkitės tuo, kuo domisi jie. Lankykitės sporto treniruotėse, pasidomėkite jų hobiu, džiaukitės net ir mažiausiais jų pasiekimais, užduokite tokius klausimus, kurie parodytų, jog jums rūpi žinoti apie jų gyvenimą.

• Būkite mandagūs ir gerbkite savo vaikus, neerzinkite ir nesišaipykite. Nelyginkite paauglio su kitais šeimos nariais (pavyzdžiui, kodėl tu negali būti panašus į savo vyresniąją seserį?). Parodykite, kad iš jų taip pat tikitės mandagumo ir pagarbos.

• Skatinkite jų pasitikėjimą savimi padėdami siekti įgūdžių. Atminkite, jog pasitikėjimas savimi išsiugdomas, su juo negimstama. Pats geriausias būdas tapti savimi pasitikinčiu – daryti kažką gerai.

• Kuo dažniau valgykite visa šeima kartu ir šį laiką išnaudokite pasikalbėjimams, o ne ginčams.

Paskutinė pastaba: niekada nevėlu pradėti gerinti santykius su vaiku ar paaugliu. Nenuvertinkite artimų santykių tarp tėvų ir vaikų, patarimų, pritarimo ir paramos reikšmės. Jų vaikams reikia visais gyvenimo tarpsniais.

————–
* imunitetas.lt

Savaiminis persileidimas – tai nėštumo nutrūkimas (abortas) iki 21 nėštumo savaitės ir 6 dienų. Persileidimas, įvykęs per pirmąsias 12 savaičių, vadinamas ankstyvuoju (jų būna 75 proc.), o po 12 savaičių – vėlyvuoju. Kai persileidimai įvyksta tris ir daugiau kartų, jie vadinami įprastiniais, kartotiniais (habitualiniais). Kartotinių persileidimų būna maždaug 1 proc. bendro gimdymų skaičiaus. Savaiminiu abortu baigiasi 15-20 proc. visų nėštumų. Manoma, kad net 40-70 proc. nėštumų savaime nutrūksta nesutrikdę menstruacinio ciklo ir nediagnozuoti. Įvykus pirmam persileidimui, rizika dar kartą persileisti nepadidėja.

Labai svarbu dar prieš pastojant išsiaiškinti, ar partneriams nėra persileidimo rizikos veiksnių. Čia svarbūs abiejų partnerių medicininės, socialinės, psichologinės ir genetinės anamnezės duomenys, taip pat tai, kokių medikamentų buvo ar yra vartojama, ar nėra piktnaudžiaujama alkoholiu, tabaku, ar nevartojama narkotikų. Jeigu jau yra buvęs savaiminis persileidimas, reikia išsiaiškinti, kokiu nėštumo laikotarpiu jis įvyko, nes kitų persileidimų rizika tuo metu gali būti didesnė.

Moteris sveriama, matuojamas jos ūgis, kraujo spaudimas, kryptingai tiriama, ar ji neserga endokrininės sistemos arba infekcinėmis ligomis. Ieškant galimų hormonų pusiausvyros sutrikimų stebima, ar nėra hirsutizmo arba kitų hiperandrogenijos požymių, krūtys tiriamos, ar neišsivystė galaktorėja. Ginekologinio tyrimo metu kreipiamas dėmesys į genitalijų išsivystymą, paslankumą, skausmingumą. Laboratorinių tyrimų, kuriais remiantis būtų galima numatyti galimą savaiminį persileidimą, nėra, tačiau įtariant genetinę ar infekcinę ligą galima atlikti specifinius kiekvienam tyrimus. Vyresnėms kaip 35 metų amžiaus moterims arba kai šeimoje ar giminėje yra vaikų, sergančių įgimtomis genetinėmis ligomis ar apsigimimais, rekomenduojama pirmoje nėštumo pusėje išsitirti žmogaus genetikos centre.

Įtarus, kad galima persileidimo priežastis susijusi su chromosomų pakitimais, rekomenduojama ištirti tėvų kariotipą, persileidimo metu paimtų nėštumo audinių genetinį kariotipą. Pasaulyje tokiais atvejais porai siūloma atlikti inseminaciją ar IVF donoro sperma, embriono perkėlimą.

Diagnozavus genitalijų anatomijos defektus (atlikus
histerosalpingografiją, histeroskopiją ar laparoskopiją), siūlomos įvairios gimdos koreguojamosios operacijos, miomektomijos, gimdos kaklelio apsiuvimas.

Hormoniniai sutrikimai nustatomi ištyrus T3, T4, TTH ir progesterono kiekį serume; atlikus endometriumo biopsiją liuteininės fazės metu, nustatomas glikuotas Hb. Šie sutrikimai atitinkamai koreguojami skydliaukės hormonais, progesteronu, rekombinantiniu FSH.

Liuteininės fazės nepakankamumas gydomas progesteronu, hCG. Veiksmingas geriamasis progestagenas yra didrogesteronas, jo molekulė yra panašios struktūros į endogeninį progesteroną, jis, net ilgą laiką vartojamas, nesukelia nepageidaujamo androgeninio poveikio moterims bei virilizuojamojo poveikio moteriškos lyties vaisiui. Kaip minėta, vystantis normaliam nėštumui, moters imuninė sistema kinta, kad būtų apsaugotas vaisius. Nustatyta, kad apsaugant vaisių svarbūs vadinamieji P receptoriai, kuriuos paveikus gaminamas baltymas, svarbus embriono apsaugos imunomoduliacijai. Nustatyta, kad moterims, kurioms įvyksta įprastiniai persileidimai, yra mažiau P receptorių. Didrogesteronas (Duphaston) užtikrina pakankamą P receptorių aktyvumą ir baltymo, reikalingo embriono apsaugos imunomoduliacijai, gamybą. Didrogesteronas koreguoja liuteininės fazės nepakankamumą ir indukuoja apsauginę imunomoduliaciją, tai užtikrina sėkmingą tolesnę nėštumo eigą. Duphaston mažina savaiminių persileidimų skaičių ir neturi nepageidaujamo poveikio tolesniam nėštumo vystymuisi.

Rekomenduojama tokia didrogesterono skyrimo schema:
1. Gresiantis persileidimas. Išgerti 40 mg didrogesterono, vėliau, kol išnyks simptomai, gerti po 10 mg kas 8 val.
2. Kartotinis persileidimas, sukeltas geltonkūnio funkcijos nepakankamumo. Iki 20 nėštumo savaitės gerti po 10 mg du kartus per dieną.

Esant infekciniams sukėlėjams gydoma antibiotikais.

Ištyrus abiejų tėvų HLA-A ir HLA-B ir nustačius pakitimus, atliekama plazmaferezė motinai, vyro limfocitų injekcija prieš nėštumą. Aptikus antinuklearinių antikūnų (antikardiolipidinių bei lupus antikoagulianto), taikomas specifinis ligos gydymas.

Gresiant persileidimui patartina vengti lytinių santykių bei ribojamas fizinis aktyvumas, nors šių priemonių veiksmingumas nėra įrodytas. Esant prasidėjusiam persileidimui ir žuvusiam vaisiui (ar esant nesivystančiam nėštumui), pacientė stacionarizuojama ir atliekamas chirurginis likusių nėštumo audinių pašalinimas iš gimdos. Sepsinis (infekuotas) persileidimas gydomas antibiotikų terapija ir chirurginiu būdu. Įvykus visiškam persileidimui, moteris stebima, gydyti nereikia.

Įprastinių persileidimų priežastys:
Žinomos (50-60 proc.)
1. Genetinės.
2. Endokrininės: skydliaukės ligos, cukrinis diabetas. Taip pat manoma, kad įtaką gali turėti ir liuteininės fazės defektas (geltonkūnio funkcijos nepakankamumas), nes esant progesterono trūkumui nepakankamai išsivysto gimdos gleivinė. Progesteronas per gimdos gleivinės prostaglandinus veikia kaip vietinis imunosupresinis veiksnys, kad išsaugotų alosvetimkūnį, t.y. besivystantį vaisių, todėl jo trūkumas nėštumą veikia nepalankiai.
3. Anatominės priežastys: Ašermano sindromas (gimdos ertmės sąaugos), pogleivinės miomos, gimdos kaklelio nepakankamumas, gimdos vystymosi anomalijos: pertvara, balno formos gimda, dviragė gimda.
4. Infekcinės: Chlamydia trachomatis, Listeria monocytogenes, Toxoplasma gondii, virusai (Rubella, HSV, CMV, tymų ir koksaki virusai).
5. Autoimuninės.
6. Žalingi aplinkos veiksniai.
7. Nežinomos (40-50 proc.)
8. Nepakankamas imuninės sistemos slopinimas; motinos imuninis reaktyvumas.

Pamėginkime suprasti įprastinio aborto priežastis. Maždaug 50 proc. atvejų priežastys yra paaiškinamos. Pavyzdžiui, tokios endokrininės ligos kaip nekontroliuojamas necukrinis diabetas, anatomijos ir genetiniai defektai, infekcinės motinos ir/ar vaisiaus ligos, autoimuninės ligos, pavyzdžiui, antikardiolipidiniai antikūnai motinos organizme. Visi šie sutrikimai gali sukelti vaisiaus pažeidimus, kurie yra nesuderinami su gyvybe, todėl įvyksta persileidimas.

Tačiau kitus 50 proc. atvejų įprastinio aborto priežastys išlieka neišaiškintos.

Nėra tiksliai žinoma, tačiau nekintamas šių nepaaiškinamų persileidimų skaičius gali būti dėl motinos alogeninio imuninio atsako į panašius vaisiaus antigenus rezultatas.

Kai kurių moterų organizmuose vyksta labai stipri imuninė reakcija prieš vaisių, kuris pusę chromosomų gauna iš tėvo ir taip paveldi pusę jo antigenų.

Būna tokių nėštumų, kai motinos organizmas atpažįsta šiuos svetimus antigenus ir sukelia imuninio atmetimo reakciją, dėl to įvyksta abortas. Įprastinio aborto atveju tokia reakcija vyksta kiekvieną kitą nėštumą. Tačiau esant įprastam sveikam nėštumui alogeninis imuninis atsakas nekelia pavojaus vaisiui. Tada motinos organizme sukeliamas apsauginis imuninis atsakas.

Moters baimė pastoti stipriai veikia jos seksualumą. Atima iš moters normalų orgazmo pajautimą. „Kontraceptinių priemonių pasirinkimas yra didelis, tačiau ne visi randa tai, kas tiktų abiem. Mano nuomone, nesudėtinga rasti būdų patenkinti vienas kitą neišliejant sėklos į makštį. Tai ir poza 69, ir sėklos išsiveržimas ant veido, ant kūno, oralinis, analinis seksas. Variantų yra daug, tereikia pasirinkti tinkamiausią abiem partneriams,” – sakė gydytojas M. Buragas.

Tamsa suteikia drąsos, tačiau paslepia degančias moters akis ir jos kūną. Indų „Kamasutros“ pozų neįmanoma atlikti tamsoje, nebent tai darysite 125-ąjį kartą. Beje, tokia pozų įvairovė buvo sugalvota, aprašyta ir nupiešta tam, kad būtų patenkintas vyro poreikis matyti. Kiekvienos pozos metu jis mato savo moterį iš skirtingų pusių, jis mato jos kūno daleles, mato ją visą, kartais tik užuodžia ar jaučia. Taip pat ir moteris. Kiekviena poza suteikia jai progą matyti savo mylimąjį. Ir nepamirškite! Parodyti save. Kas gali būti maloniau save mylinčiai ir mylimai moteriai.

Med. dr. Žanetos Kasilovskienės nuomone, tik nuo vyro priklauso, ar jis sugebės pažadinti moteryje aistrą. Reta moteris jaučia stiprų poreikį mylėtis, daugeliui reikia preliudijos, sujaudinimo, vadinamojo „dirgiklio“. „Partnerio vaidmuo yra labai svarbus. Kontraceptikai yra tik viena medalio pusė. Jie gali varžyti ar suteikti moteriai laisvės jausmą. Tačiau jei nebus vyro, kuris uždegs jos širdį, kuris pakels iki dangaus, kuriam esant šalia, jausite milijono drugelių sparnelių virpėjimą, jei to nebus, nebus ir pasitenkinimo. Svarbiausia, mylėti partnerį ir būti jo mylima,“ – įsitikinusi gydytoja Ž. Kasilovskienė.

Kontraceptinės tabletės: už ir prieš

Kontraceptinės tabletės veikia hormoninį moters balansą. Jos iš dalies užblokuoja kiaušidžių veiklą, todėl gali būti skiriamos ir gydomuoju, ir apsisaugojimo tikslais. Pagal tai, kokiu tikslu jos skiriamos, atitinkama bus jų sudėtis ir vartojimo ritmas. Pasak gydytojos akušerės ginekologės Žanetos Kasilovskienės, kai formuojasi funkcinės cistos, kai yra policistinės kiaušidės, kai yra krūtų skausmingumas, kartais net migrenos priepuoliai – visais atvejais rekomenduojama skirti kontraceptines tabletes.

„Hormoninė kontracepcija yra viena iš patikimos kontracepcijos rūšių. Patikima kontracepcija atpalaiduoja moterį, suteikia jai galimybę be baimės mylėtis su mylimu žmogumi, patirti gyvenimo pilnatvę. Baimė pastoti be kontracepcijos ar naudojant mažai patikimas kontracepcijos priemones trukdo moteriai patirti laimę,“ – teigia gydytojas psichoterapeutas seksopatologas Viktoras Šapurovas.

Pasak V. Šapurovo, retai, bet atsitinka, kad sumažėja hormonines tabletes vartojančių moterų seksualumas. Jos ne taip nori mylėtis ar iš viso apie tai prisimena tik tada, kai vyras paklausia. „Jei taip atsitiko, nelaukiant verta keisti tabletes į kitą kontracepcijos priemonę, pavyzdžiui, spiralę,“ – patarė gydytojas.

Jo praktikoje buvo porų, kurioms iškilo tokio pobūdžio moters šaltumo problema. Gydytojas sako, kad šiuolaikiniai žmonės nebijo kalbėtis apie intymiausias problemas, jie ieško pagalbos. „Pakeitus kontraceptines tabletes į kitą kontracepcijos rūšį, naudojantis afrodiziakais, gerinant poros psichologinį klimatą, galima pažadinti ir sugrąžinti atšalusį moters seksualumą. Pirmiausia reikia susirūpinti seksualinio pasitenkinimo kokybe, ieškoti sekso įvairovės su nuolatiniu partneriu. Abiejų partnerių veikla turi būti nukreipta į moters pasitenkinimą. Gal teks keisti, gerinti glamones, naujai rinktis sueities pozas… Kai kurios moterys, vartojančios hormonus, patiria seksualumo sumažėjimą ir dėl kitų priežasčių, labiau psichologinio pobūdžio, pavyzdžiui, seksualinio potraukio orientacija į vaikų gimdymą, priekaištai vyrui dėl būtinumo vartoti kontracepciją ir kt. Sudėtingesnius dalykus pavyksta išsiaiškinti tik su specialistu,“ – patarė specialistas.

Gydytoja akušerė-ginekologė Vilma Vasjanova teigia, kad hormoninė kontracepcija turi ryšį su libido. Anot jos, kai kurios moterys pastebėjo, kad hormoninė kontracepcija neigiamai veikia lytinį potraukį, slopina norą turėti lytinių santykių. Tačiau pastebėta, kad tokį poveikį sukelia ne visi hormoniniai kontraceptikai. „Labiau libido slopina geriamosios kontraceptinės tabletės, kurių sudėtyje esantis progestinas veikia antiandrogeniškai. Kitaip tariant, slopina neigiamą testosterono pertekliaus sukeltą kūno plaukuotumą ir aknę, veido bėrimus. O testosteronas yra vienas iš tų hormonų, kuris tiesiogiai didina libido. Vadinasi, moterims, kurioms ir taip yra mažas testosterono ir kitų vyriškų hormonų kiekis, hormoniniai kontraceptikai gali slopinti lytinį potraukį. Toms, kurios jų per daug, tai niekaip neatsilieps. Jei moteris skundžiasi, kad hormoniniai kontraceptikai sumažino lytinį potraukį, tuomet reikia keisti kitos sudėties hormoniniu kontraceptiku. Gera išeitis yra pleistras arba žiedas,“ – rekomendavo ginekologė.

Kodėl moteris nenori mylėtis?

Remiantis literatūra, nenorą mylėtis daugiausiai lemia psichologinės priežastys, jos sudaro apie 80–90 proc. Neretai tos priežastys būna gana individualios, tačiau egzistuoja ir keletas daugeliui tuo besiskundžiančių moterų būdingų priežasčių. Pavyzdžiui, artumo baimė. Suartėti, vadinasi, atsiduoti, pasitikėti tuo žmogumi. Dažnai moteris tokių savo jausmų net nesuvokia ir tokios pasąmoninės baimės nulemia tai, kad ji vengia lytinių santykių.

„Būna ir taip, kad moteris dėl kažkokių priežasčių nenori santykių, o vyras pavadina ją „frigidiška“, morališkai spaudžia. Žinoma, ji sutiks mylėtis, tačiau tai darys be noro, nepatirs jokio pasitenkinimo. Ir tai savo ruožtu kels dar didesnį nusivylimą vyru. Jausmą, kad negali kalbėtis, nors nori, bet bijai; kalbi, bet jis negirdi, ir ratas užsidaro,“ – sako psichiatrė Vaida Medišauskaitė.

Nenoras mylėtis susijęs su tam tikru pykčiu, agresija. Tačiau jokiu būdu negalima kaltinti moters, kad tą ji daro sąmoningai. Aišku, sunku ginčytis, kad nėra moterų, kurios tuo manipuliuoja. „Ryte tu buvai bjaurus, tai aš tau vakare atkeršysiu”. Bet moteris, kuri pati jaučia potraukį, negalės ilgai išbūti „karo stovyje“, anksčiau ar vėliau ji ims bendrauti su vyru.

Kitas atvejis, kai moteris pasąmoningai pyksta ant vyro. Gal už anksčiau patirtą nuoskaudą. Dabar lyg ir viskas išsisprendę, susitaikyta, šeimoje apie tai nebekalbama, bet ji nenori mylėtis. „Pas mane atėjusi moteris nuoširdžiai prisipažino, kad ji nesuvokia, kodėl nenori mylėtis su vyru, nors santykiai lyg ir idealūs. Galiausiai mes išsiaiškinome, kad praeityje buvo vyro neištikimybė, kuri, pasirodo, nėra taip lengvai pamirštama,“ – gydytoja prisiminė atvejį iš asmeninės praktikos.

Užaugus prezervatyvas išmetamas

Šimtmečiais žmonės stengiasi suderinti du dalykus – mėgavimąsi seksu ir galimybę nepastoti bei apsisaugoti nuo lytiškai plintančių ligų. Šiuo metu galima rinktis dviejų rūšių apsisaugojimo priemones – barjerines ir hormonines.

Iš barjerinių priemonių populiariausias visame pasaulyje yra prezervatyvas. Jis buvo sukurtas prieš keletą šimtų metų, nors aistringi prezervatyvų gerbėjai teigia, kad dar senovės Egipte buvo priemonių, kurias galima vadinti šiuolaikinių prezervatyvų proproproseneliais.

Šimtmečiais formavosi ir dvi barikadų pusės. Vieni sako, kad mylėtis su prezervatyvu – tai panašu į ledų valgymą per stiklą; kad prezervatyvai sugriauna visą lytinio akto spontaniškumą; kad jie nusmunka, suplyšta ir t.t. Pagrindinis oponentų argumentas – tai saugu ir patikima. O lytinį aktą prezervatyvo uždėjimas gali tik paįvairinti ir suteikti jam tam tikro pikantiškumo. Santūrūs prezervatyvų gerbėjai japonai gamina juos šiek tiek mažesnius nei europiečių ir dėkingai linksi.

Pasak gydytojos akušerės ginekologės, med. dr. Žanetos Kasilovskienės, barjerinės kontracepcijos priemonėmis naudojasi nemažai lietuvių. Jos kabinete lankosi moterys, kurios taip saugosi daugybę metų ir nekalba apie neigiamą šių priemonių poveikį jų seksualumui. „Dažniausiai pastebiu tokią tendenciją, prezervatyvai naudojami jaunesniame amžiuje, kai egzistuoja partnerių kaita. Kai partneris tampa nuolatiniu, moterys linkusius pasirinkti hormoninius kontraceptikus. Tos, kurioms negalima vartoti hormoninių kontraceptikų, lieka ištikimos prezervatyvams,” – sakė med. dr. Žaneta Kasilovskienė.

„Moters libido veikia daugybė veiksnių, ir kontracepcijos metodas tėra vienas iš daugelio. Labai svarbus, bet toli gražu ne pagrindinis. Hormoninė kontracepcija nuo pat jos atsiradimo prieš 50 metų kėlė ir tebekelia daug klausimų, yra daug prieštaringų nuomonių. Tikrai įrodyta moksliškai, kad hormoninė kontracepcija yra saugi ir labai patikima. Tačiau visada bus moterų, kurioms ji netiks ar nepatiks, arba nebus priimtina dėl moralinių ar religinių nuostatų. Ir nieko čia blogo nėra. Visuomet yra galimybė rinktis,” – sako gydytoja akušerė-ginekologė Vilma Vasjanova.