Moters lytinis potraukis stipriai priklauso nuo jos dvasinės būsenos, jai labai svarbūs tarpusavio santykiai su vyru ir jo elgesys. Žiūrėti į nuogą nežinomo vyro kūną jai ne tik nėra malonu, bet ir gali kelti šleikštulį. Todėl fizinis suartėjimas su vyru moteriai yra visų pirma tam tikras santykių etapas, o ne vien tik fizinė iškrova – jai svarbu vyro asmenybė, būdas, įpročiai, elgsena, jausmai, švelnumas ir kt. Moters erogeninės zonos (iš kurių jautriausia – varputė) yra įvairesnės nei vyro, jos reaguoja į prisilietimus ne tik lytinių organų srityje, bet ir visame kūne – nuo akių iki pėdų. Moteris rečiau patiria orgazmą, tačiau laikoma, kad jis dažnai yra stipresnis nei vyro ir labiau priklauso nuo ankstesnės patirties[reikalingas šaltinis]. Be to, moters orgazmas gali būti daugkartinis, t. y. daug orgazmų, sekančių vienas po kito tos pačios sueities metu[reikalingas šaltinis].

Moters lytinis susijaudinimas yra lėtesnis nei vyro, jai ypač svarbi meilės žaismo dalis – kaip parengiamoji stadija prieš sueitį, sąlygojanti pakankamą susijaudinimą, atsipalaidavimą ir makšties sudrėkimą, užtikrinantį malonią sueitį. Be to, moteriai taip pat yra svarbesnės ir baigiamosios glamonės, kadangi lytinis jaudrumas pas moterį lėčiau atslūgsta nei pas vyrą. Priešingai nei vyras, moteris gali mylėtis be didelės pertraukos nuo paskutinės sueities, todėl sekso poreikis nėra taip reguliariai išreikštas kaip vyro

Įprastinių persileidimų priežastys:
Žinomos (50-60 proc.)
1. Genetinės.
2. Endokrininės: skydliaukės ligos, cukrinis diabetas. Taip pat manoma, kad įtaką gali turėti ir liuteininės fazės defektas (geltonkūnio funkcijos nepakankamumas), nes esant progesterono trūkumui nepakankamai išsivysto gimdos gleivinė. Progesteronas per gimdos gleivinės prostaglandinus veikia kaip vietinis imunosupresinis veiksnys, kad išsaugotų alosvetimkūnį, t.y. besivystantį vaisių, todėl jo trūkumas nėštumą veikia nepalankiai.
3. Anatominės priežastys: Ašermano sindromas (gimdos ertmės sąaugos), pogleivinės miomos, gimdos kaklelio nepakankamumas, gimdos vystymosi anomalijos: pertvara, balno formos gimda, dviragė gimda.
4. Infekcinės: Chlamydia trachomatis, Listeria monocytogenes, Toxoplasma gondii, virusai (Rubella, HSV, CMV, tymų ir koksaki virusai).
5. Autoimuninės.
6. Žalingi aplinkos veiksniai.
7. Nežinomos (40-50 proc.)
8. Nepakankamas imuninės sistemos slopinimas; motinos imuninis reaktyvumas.

Pamėginkime suprasti įprastinio aborto priežastis. Maždaug 50 proc. atvejų priežastys yra paaiškinamos. Pavyzdžiui, tokios endokrininės ligos kaip nekontroliuojamas necukrinis diabetas, anatomijos ir genetiniai defektai, infekcinės motinos ir/ar vaisiaus ligos, autoimuninės ligos, pavyzdžiui, antikardiolipidiniai antikūnai motinos organizme. Visi šie sutrikimai gali sukelti vaisiaus pažeidimus, kurie yra nesuderinami su gyvybe, todėl įvyksta persileidimas.

Tačiau kitus 50 proc. atvejų įprastinio aborto priežastys išlieka neišaiškintos.

Nėra tiksliai žinoma, tačiau nekintamas šių nepaaiškinamų persileidimų skaičius gali būti dėl motinos alogeninio imuninio atsako į panašius vaisiaus antigenus rezultatas.

Kai kurių moterų organizmuose vyksta labai stipri imuninė reakcija prieš vaisių, kuris pusę chromosomų gauna iš tėvo ir taip paveldi pusę jo antigenų.

Būna tokių nėštumų, kai motinos organizmas atpažįsta šiuos svetimus antigenus ir sukelia imuninio atmetimo reakciją, dėl to įvyksta abortas. Įprastinio aborto atveju tokia reakcija vyksta kiekvieną kitą nėštumą. Tačiau esant įprastam sveikam nėštumui alogeninis imuninis atsakas nekelia pavojaus vaisiui. Tada motinos organizme sukeliamas apsauginis imuninis atsakas.

Patogios pozos labai intymiam seksui

Pradedantiesiems, eksperimentuotojams ir tikriems nuotykių ieškotojams. Ir tau, jeigu toleruoji tokį būdą.

Atbulinė pavara

Atsigulk ant pilvo po dubeniu pasikišusi pagalvę arba nusisukusi nuo partnerio išsilenk pasirėmusi į stalą ar sofą. Sėdmenis stenkis išriesti kuo labiau.

Sudėtingumo laipsnis: pradedantiesiems.

Pranašumas: mylintis tokia poza lengviausia įsiskverbti.

Trūkumas: tiesą sakant, ši poza kai kuriems gali pasirodyti labiau nešvanki nei miela. Be to, turėk omeny, kad jei nervinsiesi dėl paties proceso arba panūsi aptarti šią situaciją su partneriu, turėsi su juo kalbėti pasisukusi per petį.

Patrakęs misionierius

Atsigulk aukštielninka, po juosmeniu pasikišk pagalvę. Kai sėdmenys šiek tiek pakelti, partneriui lengviau įsiskverbti į tave misionieriaus poza. Gali kojas užkelti jam ant pečių – taip dar labiau atsiversi.

Sudėtingumo laipsnis: vidutinis.

Pranašumas: kadangi matysite vienas kito veidus ir užmegsite akių kontaktą, nesijusi tokia bejėgė, be to, partneris be žodžių supras, kaip jautiesi.

Trūkumas: mylėtis tokia poza gali būti šiek tiek nepatogu vyrams, kurie nėra pratę prie analinio sekso.

Graži sėdėsena

Tegul partneris sėdi ant sofos arba guli aukštielninkas. Atsisukusi į jį nugara iš lėto leiskis žemyn ant lubrikantu išteptos varpos.

Sudėtingumo laipsnis: pažengusiems.

Pranašumas: padėtį kontroliuosi tu.

Trūkumas: visas krūvis teks tavo kojoms, taigi bus sunku rasti tinkamą kampą.

Šis sueities būdas ypač populiarus Vidurio Azijos šalyse bei Arabijos haremuose. Tai lyg uždraustojo vaisiaus ragavimas. Koks jo skonis? Jeigu darysi viską teisingai – sužinosi. Tiesa, ne kiekviena moteris ar mergina savo užpakalyje uždega žalią šviesą. Ypač jeigu tavo pimpalo skersmuo didesnis nei vidutiniškas. Tačiau pabandyti vis tiek verta. Gal patiks? Laaaabai patiks.

Pirmas žingsnis

Tik nebandyk be jokio perspėjimo brukti savo kuolo į tamsiąją skylę. Prieš tai turi džentelmeniškai paprašyti damos leidimo. Ji turi tam iš anksto psichologiškai pasiruošti ir svarbiausia – tinkamai atsipalaiduoti. Tegul ji atsiklaupia ant kelių ir lengvai praskečia kojas. Pradėk įkišdamas vieną pirštą ar mažą analiniam seksui skirtą vibratorių.

Antras žingsnis

Pajutęs, kad tavo partnerė nesipriešina ir pradeda lengvai linguoti padiktuotu ritmu, gali bandyti eiti prie reikalo. Naudok ne vandens, o silikono pagrindu pagamintą lubrikantą. Negailėk jo. Geriau per daug nei per mažai. Ir po truputį, labai labai iš lėto pradėk skverbtis į jos užpakaliuką. Analinės angos audiniai – ypač pažeidžiami. Turėk tai omeny. Psichologinio diskomforto padės išvengti geras ir patvarus prezervatyvas.

Trečias žingsnis

Jokios garsios muzikos. Turi ausis ištempęs klausyti bet kokio partnerės išleisto garso. Vos pajutusi skausmą ar keistai malonų jausmą, ji leis apie tai tau sužinoti. Tik kaip reikiant merginai atsipalaidavus, gali pagreitinti ritmą. Kad tokiu sueities būdu gali suteikti merginai orgazmą, svajoti neverta. Todėl baigęs užpakalinėje kūno dalyje, nepamiršk klasikinio merginos patenkinimo būdo. Tiesa, prieš tai nusimaukšlink panaudotą prezervatyvą.

Gali pasirodyti, jog skaistybės problema pasiliko toli praeity kartu su močiučių nėriniais, pageltusiomis fotografijomis ir, mūsų požiūriu, laukiniais papročiais iškabinti jaunavedžių paklodes smalsių kaimynų teismui. Tačiau ir šiandien dažnai sutiksi vyriškį, trokštantį į žmonas paimti skaisčią būtybę, arba mergelę, visaip mėginančią išsisukti nuo kavalieriaus glamonių ir saugančią save būsimam vyrui.

Kad ir kaip būtų keista, skaistybė vis dar problema ir merginoms, ir jų mamoms, ir būsimiems vyrams. Motinos dažniausiai būgštauja dėl trijų dalykų:
* ne su tuo, su kuo reikia;
* ne tada, kada reikia, per anksti;
* ne dėl to, dėl ko verta tai daryti.
Suaugusiųjų nuomonės dėl paskutinio argumento dažnai išsiskiria. Vienos mamos trokšta, kad jų dukros taptų moterimis išgyvendamos didelę ir šviesią meilę, kitos tradiciškai laikosi nuomonės, kad pase turi būti antspaudas, o jau tada… Tiesa, pastarųjų šiais laikais daug mažiau. Dėl amžiaus taip pat ne viskas aišku.

Statistika fiksuoja sunkiai paaiškinamus amžiaus šuolius, kada pradedamas lytinis gyvenimas. XX amžiaus septintąjį ir aštuntąjį dešimtmetį jis nevaldomai artėjo prie 16 metų amžiaus ribos , o pastaruosius penkerius metus vėl pradėjo kilti į viršų. Bet paauglių moralės sergėtojams dar per anksti džiaugtis. Socialiniai psichologai tvirtina, jog paaugliai susilaiko nuo sekso visiškai ne todėl, kad grįžta prie tradicinių vertybių puoselėjimo. Paprasčiausiai jie atrado kių “kaifavimo” būdų, pavyzdžiui, narkotikus ar virtualią kompiuterinę realybę.

Galima išvardinti keletą priežasčių, dėl kurių jaunos mergaitės pasiryžta pirmam gyvenime lytiniam aktui. Anoniminė studentų apklausa parodė:
* pagrindinis postūmis į aktyvų lytinį gyvenimą dažniausiai būna noras kuo greičiau tapti suaugusiai (31 procentas);
* antrasis motyvas – noras būti tokiai kaip visos, neišsiskirti iš draugių, jau turinčių seksualinės patirties (21 procentas);
* toliau seka noras išlaikyti partnerį (15 procentų);
* dvasinėas šilumos ir palaikymo paieškos (13 procentų);
* smalsumas (11 procentų);
* ir tik paskutinėje vietoje – poreikis turėti seksualinių ryšių (9 procentai).
Vadinasi, merginos užsiima seksu ne dėl sekso, o ieškodamos kažko kita.

Tad kaip elgtis? Saugoti skaistybę kaip akies obuolį ar apsimesti, kad toks klausimas apskritai neegzistuoja? Nekaltybės būsena – neatskiriama merginos organizmo fiziologijos ir psichologijos dalis. Žydinčioje jaunystėje reikėtų vengti vyrų, kuriems skaistybė visiškai nieko nereiškia. Bet dar liūdnesnis būtų siužetas su kavalieriumi, kuriam klausimas, ar jo mergina nekalta, prilygtų hamletiškajam “būti ar nebūti”? Skaistybė negali būti savitikslė. Ji negarantuos laimingo asmeninio gyvenimo. Tiesą sakant, nelaimingo taip pat. Laimę pažadėti gali tik meilė.

Reguliarus seksas stiprina kūno imuninę sistemą, bent jau vyrų. Iš karto po orgazmo jų kraujyje padvigubėja vadinamųjų ląstelių žudikių koncentracija. Atitinkamo tyrimo rezultatus skelbia žurnalas “Psychologie heute”.

Antikūnų pagausėjimas yra tam tikra profilaktika, nes per kiekvienus lytinius santykius į organizmą patenka daugybė svetimų mikroorganizmų. Šveicaro Tilmano Kriugerio (Tillmann Krueger) vadovaujami mokslininkai ištyrė 11 savanorių, tiesa, laboratorijos sąlygomis. Iš jų buvo paimtas kraujas prieš masturbaciją ir po jos, kai studijos dalyviai pasiekė orgazmą. Po kulminacijos apsauginių ląstelių koncentracija kraujyje buvo didesnė.

T. Kriugeris, be to, atkreipė dėmesį į ilgalaikes JAV studijas, anot kurių, reguliarus seksas du tris kartus per savaitę padidina tam tikrų antikūnų koncentraciją seilėse. Daug daugiau arba mažiau sekso, anot medikų, vėlgi sumažina antikūnų skaičių. Taigi nei nežabotas aistra, nei kai kur propaguojamas susilaikymas nėra naudingas.

Studijos rezultatai jokiu būdu nėra netikėti. Jau Liuteris (Luther) šia tema sakė: “Dukart per savaitę nekenkia nei jam, nei jai”.

Šis meilės testas, pagal spalvas, kurias jūs mėgstate leis jums suprasti, kaip jūsų mėgstamiausia spalva ir seksualinis elgesys yra susiję.

* Jokia spalva

Daugelis teigia neturintys mėgstamiausios spalvos, bet iš tikrųjų tai labai retas atvejis. Pabandykite įsivaizduoti kambarį, kuriame viskas – sienos, grindys, lubos ir baldai – nudažyti viena spalva. Kokią spalvą rinktumėtės? Apsisprendę, grįžkite prie spalvų analizės.

* Balta
Baltos spalvos mėgėjams seksas yra beveik nepadorus reikalas. Jie net nedrįsta mylėtis dienos šviesoje. Baltą spalvą mėgstančios moterys yra ypač drovios, o vyrai prieš ir po akto lekia į dušą.

* Mėlyna
Mėgstantys mėlyną spalvą yra puikūs sekso partneriai. Jie nusidėjėliai, tačiau meilūs ir jaučia kito žmogaus poreikius. Mylėjimasis jiems yra menas ir jie sieja aktą su elegancija. Mėlynieji yra jaudinantys meilužiai, jų aistra yra labiau panaši į galingą bangą nei į agresyvų puolimą. Tiek moterims, tiek vyrams taip pat patinka glamonės prieš ir po sekso. Mėlynieji yra puikūs sutuoktiniai.

* Pilka

Ši spalva labiausiai patinka neryžtingiems žmonėms. Juose neverda didelės aistros, todėl jie renkasi mažiausiai įpareigojančią spalvą. Sekso metu jie galvoja apie kitką, gal net skaičiuoja miegamojo parketo lenteles. Pilkos spalvos mėgėjo tinkamiausias partneris – kitas pilkos spalvos mėgėjas.

* Ruda
Jei mėgstate rudą spalvą, tikriausiai esate labai vertinamas meilužis. Jūs esate šilti, protingi ir jautrūs partnerio poreikiams ir troškimams. Rudiesiems seksas gali tapti visą dieną trunkančiu reikalu, o frazė „aš tave myliu“ ištariama labai dažnai. Jiems reikia daug laiko ir privatumo, kad galėtų mylėtis.

* Oranžinė
Šios spalvos mėgėjai linkę į seksualines fantazijas. Lytinis aktas jiems yra dramatiškas spektaklis, o jie – pasirodymo žvaigždė. Glamonės prieš seksą yra beveik tokios pat svarbios kaip pats seksas. Mėgstantys oranžinę spalvą akto metu šnabžda romantiškus niekalus ir palaiko pokalbį – tai jų įvaizdžio dalis. Oranžiniai dažniausiai nepatiria orgazmo, tačiau gali viską suvaidinti. Vyrai turi polinkį tampyti partnerės plaukus, o moterys – draskytis.

* Žalia

Jei mėgstate žalią spalvą, jūsų požiūris į seksą tikriausiai yra ganėtinai nekaltas. Vyrai gali būti šiek tiek žavingai nerangūs ir nenuovokūs. Žalieji meilužiai yra švelnūs ir ištikimi, bet neaistringi.

* Juoda

Daug žmonių renkasi juodą spalvą gerai nepagalvoję. Tačiau tie, kurių mėgstamiausia spalva iš tiesų yra juoda, yra nuotaikos žmonės ir lovoje geriausiai pasirodo, kai jaučia stresą, liūdesį arba pyktį.

* Violetinė

Violetinės spalvos mėgėjai jaučiasi pernelyg išdidūs smagiam mylėjimuisi. Moterys akto metu kartais labiau rūpinasi savo šukuosena negu savo partneriu. Vyrų požiūris į seksą yra dalykiškas. Abi lytys daugiau dėmesio skiria sau ir pernelyg nesistengia suteikti malonumo partneriui.

* Rožinė

Rožinę spalvą mėgstantys žmonės nenoriai pasiekia lytinę brandą. Moterys mėgsta švelniai paerzinti, o seksualinėje srityje pažada daugiau, negu ketina atiduoti. Vyrai labai mėgsta flirtuoti ir yra tikri mergišiai.

* Geltona

Jei mėgstate geltoną spalvą, jūsų seksualiniai impulsai tikriausiai yra komplikuoti. Dažniausiai jūs pasyviai prisitaikote prie stipresnio partnerio užgaidų. Seksas nėra jūsų mėgstamiausia veikla, bet niekada neatsisakysite mylimo/geidžiamo žmogaus pasiūlymo mylėtis.

Visos poros kartas nuo karto pykstasi, tačiau kai pažvelgi į tai atidžiau, supranti, kad visos jos pykstasi dėl tų pačių dalykų.
Pateikiami penki dalykai dėl kurių dažniausiai pykstasi poros:

* Pinigai;
* Seksas;
* Darbas;
* Vaikai;
* Namų ruoša;

Pinigai

Žurnalų „Smart Money” bei „Redbook” atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei 70 procentų porų bent kartą per savaitę aptarinėja su partneriu piniginius reikalus. Tačiau dėl ko kyla konfliktai?

„Kai poroje dėl to kyla problemų, tai susiję su valdžia”, – sako Donna Laikind, santuokos bei šeimos terapeutė, konsultuojanti poras dėl piniginių problemų. – Retai kada pinigai būna tik materialus dalykas, koks ir turėtų būti. Jie persunkti įvairiomis užslėptomis prasmėmis.”

Tyrime dalyvavę respondentai sakė, kad dažniausiai galvodavo apie skolas, bendras išlaidas bei asmeninius pirkinius. Jie nerimavo dėl senatvės santaupų, investicijų rizikos bei paskolų. Tradicinė pora yra tokia, kurioje vienas partneris linkęs pinigus leisti, o kitas juos taupyti – iš to ir kyla konfliktai.

Nors tyrimai parodė, kad daugelis porų (beveik 64 procentai) po vedybų visus pinigus deda į bendrą sąskaitą, tai nebūtinai yra pats geriausias sprendimas.

„Susituokusios poros turėtų išbandyti įvairius būdus tvarkyti šeimos finansus ir išsiaiškinti, kas geriausiai tinka jiems”, – sako Ginita Wall, viena Moterų finansinio ugdymo instituto įkūrėjų.

Kai kurie specialistai sutinka, kad geriausia yra turėti ir savo asmeninę sąskaitą, juk kiekvienam reikia turėti pinigų, kuriuos galėtų skirti tik sau.

Seksas

Seksas gali sutvirtinti santykius arba būti it pleištas, stumiantis partnerius vienas nuo kito.

Nors vidutiniškai kiekvienas suaugęs žmogus mylisi 61 kartą per metus, Čikagos universiteto Viešosios nuomonės tyrimų centro duomenimis, emocinės bei fizinės problemos šį skaičių dažnai gerokai sumažina. Tyrimai taip pat atskleidė, kad laimingesnės poros mylisi kur kas dažniau.

Pasak Hall, „ginčai dėl sekso dažniausiai susiję su poreikiu jausti meilę ir rūpestį, artumą ir prieraišumą.”

„Kokybiškas seksualinis gyvenimas svarbus bendrai individo sveikatos būklei”, – sako mokslų daktaras Markas Schoenas, Sinclair Intymaus gyvenimo instituto Seksualinio ugdymo direktorius. – Blogiausia, kas gali nutikti santykiuose, tai kai seksas tampa rutina ir nuobodybe.”

Jei sutrikęs poros seksualinis gyvenimas nesusijęs su fiziniais negalavimais, seksologas gali padėti poroms atgauti intymumo pojūtį bei suprasti, kaip svarbu yra atrasti laiko meilei ir seksui.

Darbas

Nuspręsti kiek savo laiko skirti karjerai, šeimai ir partneriui yra labai svarbu kiekvienai porai. Jei dar įsivelia nesutarimai dėl to, kam turėtų tekti rūpestis šeimos židiniu bei namais, darbas gali tapti aštrių konfliktų lauku.

Dėl darbo ir karjeros kylantys nesutarimai dažniausiai susiję su tuo, kad partneriai tikisi skirtingų dalykų. Vienas gali norėti savaitgalius leisti su šeima, o štai kitas šeštadienio pusdienį mielai praleistų darbe, darydamas tai, ko nespėja darbo dienų metu. Jei abu partneriai dirba, būtina pasiskirstyti užduotis namuose, nes vienas partnerių gali jausti prisiėmęs pernelyg daug atsakomybės.

„Dažniausiai konfliktai kyla dėl nuomonių skirtumo, tačiau kantrybė ir bendravimas padės surasti kompromisą”, – sakė Hall.

Vaikai

Nemažai nesutarimų šeimoje kyla ir dėl vaikų – pradedant tuo, kaip derėtų juos auklėti ir baigiant ginčais dėl pinigų taupymo jų mokslams universitete. Be abejo, ginčų gali kilti ir dėl to, ar apskritai turėti vaikų ir kaip.

Kai kartu auginate šeima, norint išsaugoti santykius svarbiausia, pasak Hall, kalbėtis:

„Kalbėkitės, kalbėkitės ir dar kartą kalbėkitės. Kartais sunku susikalbėti ir nuolatos bendrauti, kai esate pavargę ir išsekę, tačiau tai geriausias būdas išvengti, kad maži nesutarimai virstų didžiuliais konfliktais.”

Namų ruoša

Gali skambėti keistai, tačiau su namų ruoša susiję konfliktai dažniausiai kyla ne dėl konkrečių darbų ir kas juos turėtų atlikti, o dėl už jų slypinčių paslėptų prasmių.

„Dažniausiai pykčiai dėl namų ruošos – tai nepatenkinti pagarbos ir vertės poreikiai”, – sako Hall.

Jei vienas partnerių labiau rūpinasi namais ir deda tam daugiau pastangų, iškart kyla minčių, kad kitas partneris negerbia jo pakankamai, kad stengtųsi padėti. Tai taip pat iškelia galios ir valdžios klausimą, mat daugiau pinigų uždirbantis partneris gali jausti turintis teisę mažiau rūpintis namais.

„Meilė ir pagarba yra esminiai dalykai santykiuose, o namų ruoša kartais tampa kovos lauku, kur dėl šių dalykų kovojama. Tačiau ji gali tik atitolinti nuo esminio, gilesnio nesutarimų šaltinio”, – tvirtina Hall.

Prie konfliktų aštrinimo prisideda ir tai, jog kiekvienas turi savo nuomonę, ką tai reiškia „švarūs, tvarkingi” namai. Jei vienas partnerių yra tikras švaruolis, o kitas pernelyg nesureikšmina tvarkos namuose, tai gali tapti pykčių ir barnių šaltiniu. Hall pateikia šiuos patarimus, kaip išvengti su mamų ruoša susijusių nesutarimų:

Susėskite ir aptarkite namų ruošos reikalus. Kaip buvo tvarkomasi jūsų tėvų šeimoje, kai buvote dar vaikas, ir kaip tai įtakoja jus šiandien?

Suraskite „švarumo” kompromisą, tenkinantį jus abu.

Susitarkite, kas už ką bus atsakingas.

Pasikalbėkite, ar už jūsų nesutarimų dėl namų ruošos neslypi gilesnės priežastys.

Ar pyktis visuomet yra blogai?

Kai kurie specialistai tvirtina, kad barniai ne tik nėra blogai, tačiau, priešingai, jie labai svarbūs poros gyvenime. Denverio universiteto Santuokos bei šeimos studijų centro tyrimo duomenimis, besipykstančios poros yra labiau patenkintos savo santuoka nei tos, kurios linkusios konfliktų išvengti.

Svarbiausia yra skirti laiko pokalbiams apie nesutarimus ir stengtis išsiaiškinti, ar už jų neslypi gilesni nesutarimai.

„Konfliktas, – sako Jamesas Sniechowskis, porų konsultantas, – dažniausiai suprantamas kaip pralaimėjimas arba pergalė, o šiame kontekste tai netinkama ir pavojinga. Dažniausiai nesutarimai yra ženklas, kad kažką reikia keisti, į kažką būtina atkreipti dėmesį. Jei tik poroje gyvenantys žmonės tai supranta, nesutarimai gali tapti tramplinu į kokybiškesnius santykius visose srityse: tiek emocinėje ir seksualinėje, tiek dvasinėje bei intelektualinėje.”

Kai moteris sužino, kad vyras jai neištikimas, paprastai kaltina save. Apskritai, yra susiklosčiusi nuomonė, kad jeigu vyras pasirinko kitą moterį, tai toji kažkuo geresnė už žmoną: skaniau verda valgyti, geriau tvarkosi namie, fiziškai patrauklesnė. Laikoma, kad dėl vyro neištikimybė kalta žmona: ji dėjo per mažai pastangų, kad jį išlaikytų. Iš tikrųjų vyro neištikimybės priežastys glūdi gerokai giliau.

Iš tikrųjų vyro neištikimybės priežastys glūdi gerokai giliau. Teisybė, yra vyrų, kuriems svarbu, kaip žmona atrodo, ar madinga jos šukuosena, ar pasidažiusi, išsikvėpinusi. Tai daugiausia demonstratyvaus asmenybės tipo vyrai. Jiems visada svarbu, kaip moteris atrodo. Ir jeigu žmona jo akivaizdoje nebus nuolat pasitempusi, jis tikrai gali pasirinkti labiau susitvarkiusią moterį. Tačiau bėda ta, kad demonstratyvaus tipo vyrams nuolat reikia naujų įspūdžių, todėl žmonos nuo neištikimybės ir gražus chalatėlis neišgelbės. Ir vargšė moteris nusivils visais patarimais bei pasigailės veltui išleistų pinigų.

O vyrai, nelinkę į demonstratyvumą, kartais apskritai nepastebi, kuo vilki jų žmonos. Todėl moterims neverta viskuo kaltinti tik savo išvaizdą. Tačiau jeigu priežastis ne ta, tai kokia gi?

PIRMA PRIEŽASTIS

Vyras savaime nejaučia poreikio būti neištikimas, jo neištikimybė yra nulemta socialinių priežasčių.

Gali būti daugybė variantų:
- vyras turi tam tikrą socialinį statusą, kai jam tiesiog būtina turėti meilužę;
- kartais bloga linkintys žmonės išprovokuoja vyro seksualinius santykius su moterimi (ar net keliomis), tai nufotografuoja arba nufilmuoja, o vėliau šantažuoja;
- būna ir taip, kad vyrą skatina neištikimybei moteris, turinti jam valdžią, pavyzdžiui, viršininkė. Jis pasiduoda bijodamas būti pažemintas pareigose ar atleistas;
- kartais vyras jaučia nepilnavertiškumo kompleksą ir norėdamas vyrų kompanijoje įrodyti savo vyriškumą, “metasi į šalį”. Dažniausiai taip atsitinka po gero vakarėlio, paprastai ten pat, kur ir vyksta vakarėlis. O paskui patenkinti draugužiai viską praneša žmonai, vertindami tai kaip mielą vyrišką pokštą.

Visais šiais atvejais vyras buvo neištikimas ne todėl, kad naujoji partnerė pasirodė geresnė už žmoną. Socialinė neištikimybė visada susijusi su užmaskuotu psichologiniu spaudimu vyrui. Paprastai tokie vyro nuklydimai labai greitai išaiškėja. O taip pasielgę vyrai, kadangi patys labai nesistengė būti neištikimi, jaučiasi itin nusikaltę. Jie tampa atpirkimo ožiais – ir darbe, ir namie. Darbe gali būti pareiškiama, kad ištvirkėliai įmonei nereikalingi, o namie žmona veja iš namų. Kartais vyras išeina – visam laikui.

Ką daryti? Panašiais atvejais vyras pats labiausiai nukenčia. Ir jį tokia neištikimybė psichologiškai slegia. Todėl žmonai derėtų neignoruoti vyro pasiaiškinimų ir ištiesti pagalbos ranką, taip išsaugant šeimą.

ANTRA PRIEŽASTIS

Per bendro gyvenimo metus sutuoktiniai psichologiškai nutolo vienas nuo kito, ir ištikimybė tėra šio susvetimėjimo ženklas.

Šiuo atveju apie ištikimybę net negalima kalbėti. Juk praktiškai tai nebe šeima, o du svetimi žmonės. Jie nebeturi nieko bendro, išskyrus gyvenamąją vietą, bet šį faktą kruopščiai slepia patys nuo savęs. Ar todėl, kad bijo skyrybų procedūros, ar bijodami likti vieni, ar “dėl vaikų”, ar iš įpročio – tačiau sutuoktiniai nesiskiria, išlaikydami formalią santuoką.

Kaip tokiu atveju galima kaltinti vyrą, kad jis buvo neištikimas savo “buto kaimynei”? Nėra prasmės kaltinti ir žmoną: sutuoktiniai psichologiškai susvetimėjo ne dėl suktukų plaukuose ar seno chalato, o tiesiog tarp jų vis mažėjo sąlyčio taškų. Su laiku žmonės keičiasi – keičiasi jų norai, poreikiai skoniai ir įpročiai. Ir kadangi nė vienas iš jų nenorėjo sekti šitos psichologinės vienas kito raidos – jie prarado viską, ką turėjo bendro, taip pat ir intymių santykių srityje.

Tokia vyro neištikimybė kaip tik ir pagrįsta meile kitai moteriai, bet ne todėl, kad ji geresnė už žmoną, o todėl, kad ji jam nesvetima, jį supranta, todėl jį prie jos ir traukia.

Daugelis žmonų tokiais atvejais įsižeidžia: “Kaip tai aš vyro nesuprantu? Maitinu, vyras apskalbtas, indus planu, namus tvarkau, patenkinu seksualiai… Ko jam dar reikia?” O iš tikrųjų suprasti – reiškia turėti bendrų temų pokalbiui, suprasti, kai sutuoktinis neatliko kokio buities darbo – gal jis tuo metu turėjo svarbesnių reikalų. Supratimas – tai ne aptarnavimas. O gal seksualiniu atžvilgiu vyras ar žmona gauna visai ne tai, ko nori, tik nedrįsta pasakyti – tokiu atveju apie jokį sutuoktinių vieningumą neverta ir kalbėti.

Ką daryti? Pirmiausia, tokios neištikimybės galima išvengti. Svarbiausia – pagauti tą momentą, kai sutuoktiniai pradėjo tolti vienas nuo kito. Vienas pirmųjų atšalimo požymių – sutuoktiniai bijo vienas kitam pasipasakoti rūpesčius, nes rizikuoja išgirsti atsakymą: “atstok su savo nesąmonėmis!”

Savaime niekas neišsispręs ir jūs vis labiau tolsite vienas nuo kito. Norėdami vėl suartėti, pamėginkite pradėti kalbėti kokia nors dominančia sutuoktinį tema, pvz., žmona gali paklausti vyro apie futbolo rungtynių rezultatus, o vyras apie suknelę. Tokiu atveju išgirsite mandagų atsakymą.

Blogiausiu atveju, kreipkitės į profesionalų šeimų psichoterapeutą konsultacijos. Nors tai gana sudėtinga ir nepigu, tačiau jei abu norite likti kartu, pamėginti verta. Juk jūs turėjote kažką bendro, kas jus atvedė į Santuokų rūmus. Jei dar liko nors šiek tiek traukos – jūs turite šansų atrasti vienas kitą.

Kitas reikalas, jeigu jums viso šito nereikia ir sutuoktinis tapo visiškai svetimas. Tačiau naudodamasi žmonos teise mėginate jį laikyti griežtai ir neleisti tvarkyti savo asmeninį gyvenimą. Visišką susvetimėjimą atskirti gana paprasta: jeigu į visus patarimus, kaip rasti bendrą kalbą su vyru, atsakote : “O kodėl aš turiu keistis dėl jo? Tegu pats ir keičiasi”, tai reiškia, kad jums jau metas apskritai pakeisti vyrą, t.y., skirtis.

TREČIA PRIEŽASTIS

Sutuoktiniai kurdami šeimą iš pat pradžių buvo visiškai svetimi. Tiesiog vienas iš sutuoktinių nutarė padedamas santuokos išspręsti kokias nors savo problemas.

Nuo fiktyvios santuokos tokia santuoka skiriasi tuo, kad jeigu pirmuoju atveju nė vienas iš sutuoktinių nepretenduoja į santuokinį gyvenimą, tai antru atveju žmona arba vyras nuoširdžiai tiki, kad tuokiasi iš meilės.

Taip gali būti, pavyzdžiui, tokiu atveju, kai vyras nori gauti gerai apmokamą darbą, o jo viršininkas reikalauja iš darbuotojo stabilumo – jis nenori mokėti beprotiškų pinigų socialiai nepatikimam žmogui. Taip pat santuokos kartais būna kuriamos dėl turto. Skubiai vedęs, toks vyras nė nepagalvos būti ištikimas savo žmonai. Kas ji jam? Jis nė nemėgins nagrinėti savo sutuoktinės įpročių ar stengtis psichologiškai suartėti. Antspaudas pase yra, ir gana. Būdamas neištikimas, jis nejaučia jokio sąžinės graužimo, nors savo nuotykius slepia: jei žmona sužinojusi parodys duris – sudie darbui.

Prieš 15 – 20 metų kai kurios santuokos būdavo kuriamos ne iš tikros meilės, o iš aistros. Įsimylėję jaunuoliai fiziškai labai traukia vienas kitą ir išgirdę kategorišką “pirmiau antspaudas pase, o tik po to lova”, karštligiškai puldavo į Santuokų rūmus. Dabar jau tokių santuokų retai pasitaiko, bet anais puritoniškais laikais jų buvo daugybė. Dabar tokiems sutuoktiniams 35 – 45 metai, kaip tik toks amžius, kai kyla daugiausia šeimyninių problemų. Jie jau pasisotino fiziniu artumu, reikia pabandyti kažką nauja.

Ką daryti? Tokiu atveju mėginimas sulaikyti neištikimą vyrą gali virsti tragedija visiems konflikto dalyviams. Norint tapti laiminga ir išvengti tolesnių neigiamų emocijų, ryžkitės išsilaisvinti nuo šito praktiškai svetimo žmogaus.

KETVIRTA PRIEŽASTIS

Vyras apskritai nelinkęs būti pastovus.

Kai kurie vyrai iš prigimties linkę nuolat keisti seksualines partneres. Tokių polinkių motyvus galima išskirti į keletą grupių.

“Patinai”. Jie būna neištikimi vien todėl, kad pasitaiko proga – tai kodėl gi ją praleisti? Tokie vyrai paprastai ir kitose gyvenimo srityse sau viską leidžia. O dėl sekso, tai jie tiesiog sau neatleis, jeigu moteris padarys nors menkiausią užuominą apie galimą intymumą, o jie nepasinaudos proga, nes taip manys pažeidę savo vyriškumą. Tokie vyrai, likę vieni su koketuojančia moterimi, būtinai sieks sekso, nesusimąstydami, kad gal moteris to visai ir nenori, ir galbūt tai vėliau turės neigiamų padarinių. Tokie vyrai gali būti apkaltinti išprievartavimu, būti šantažuojami ir pan. Jiems nereikia nuolatinės partnerės ” iš šalies”, jam neištikimybė – spontaniškas aktas.

Tokio vyro žmoną belieka užjausti, kad neišmanydama psichologijos, neperkando vyro esmės dar prieš tekėdama. O dabar belieka kentėti…

“Donžuanai”. Tai – specifinės asmenybės, pradžioje net neketinančios keisti moteris kaip pirštines. Tiesiog moterys pačios kabinasi jiems ant kaklo, o jie neturi jėgų atsispirti. Paprastai tai būna vyrai, išaugę nepilnose šeimose, kur motina jiems įskiepijo moteriškas savybes – tvarkingumą, dėmesį savo išvaizdai, galantiškumą ir švelnumą. Todėl toks vyras kiekvienai moteriai bučiuoja rankas, dovanoja gėles. Kadangi moterys prie galantiško elgesio paprastai nebūna pratusios, jos pameta galvą.

Tokio tipo vyrai paprastai nejaučia poreikio vesti. Jeigu jie ir veda, tai arba todėl, kad vedybomis kažko siekia (žr. trečią priežastį), arba išėję iš motinos, stengiasi susirasti į motiną charakteriu panašią žmoną. Kadangi žmona tokiu atveju pasąmoningai tapatinama su motina, tokioje santuokoje būna seksualinių problemų, nes vyras nejaučia jai potraukio.

Reikia suprasti, kad vyras, bučiuojantis visoms moterims rankeles, visas lydintis namo ir pan., taip pat elgsis ir po vestuvių. O kadangi moterys jam pačios puola ant kaklo ir jis, be to, turi seksualinių problemų su žmona, sunku jį apkaltinti, jei neatsispirs moterų spaudimui.

Donžuano žmona (geriau kol ji dar sužadėtinė) turėtų turėti galvoje, kad tokio žmogaus elgesys po vestuvių nepasikeis. O perauklėti jį nepavyks. Todėl pagalvokite, ar verta už jo tekėti, tuo labiau, kad jis pats greičiausiai vengia santuokos. O jo galantiškas elgesys su jumis greičiausiai visiškai nereiškia, kad jis jus myli.

“Kolekcininkai”. Jie siekia turėti kiek galima daugiau moterų, nors beveik nejaučia joms jokio seksualinio potraukio. Tai – nepasitikintys savimi vyrai, kuriems nepavyko užimti “deramos” vietos visuomenėje. Jie stengiasi atsigriebti seksualinėmis pergalėmis, dažnai net užsirašinėja, kada ir su kuo mylėjosi. Vėliau vartydamas tuos užrašus, toks vyras sau eilinį kartą primena, kad nors darbe nelabai sekasi, bet užtai jis oho koks vyras! Beje, dažniausiai jo nedomina, ar moterims buvo gera su juo.

Kolekcininkai būtinai giriasi savo pergalėmis. Ir jeigu toks vyras ves, tai santuoka jo nesustabdys. Jis ir toliau stengsis papildyti savo “kolekciją”. Tiesa, žmona gali bent iš dalies mėginti atitraukti vyrą nuo to sudarydama jam šeimoje tokias sąlygas, kad jis jaustųsi svarbus, tada ir poreikis įrodinėti savo svarbą sumažės. Tačiau tai gana sudėtinga, nes vyro nepilnavertiškumo kompleksas būna susiformavęs vos ne nuo pat ankstyvos vaikystės.

Ką daryti? Verta atminti, kad santuokos tvirtumui tokio vyro neištikimybė visiškai niekuo negresia. Visi tokie vyrai užklupti nusikaltimo vietoje jokios kaltės nejaučia ir iš namų neina, o tuo labiau nesiskiria. Su tokiu vyru santuoka gali būti ypač tvirta tuo atveju, jei be sekso sutuoktinius dar kas nors sieja. Tačiau, aišku, tik jei tai neskaudina žmonos. Todėl tokį tipą geriausia išaiškinti iš pat pradžių ir pagalvoti, ar jums patiktų su tokiu gyventi.

Įprasta manyti, jog atsitiktinius seksualinius santykius užmezga tik jaunos ir psichologiškai nesubrendusios moterys, o patyrusios ir brandžios tokiam žingsniui nesiryžtų. Tam pritarė ir mokslas: šimtai psichoterapeutų vienu balsu tvirtino, kad dailiajai lyčiai pirmiausiai reikalingas emocinis artumas, dvasinis bendrumas ir pasitikėjimas. Vyrams tai nebūdinga – jiems, kad turėtų seksualinių santykių, viso šito nereikia.

Daugybė anketinių tyrimų rodė: vedęs vyras turi 5-6 kartus daugiau nesantuokinių ryšių nei ištekėjusi moteris. Per visą šeimyninį gyvenimą moteris užmezga vidutiniškai vieną du romanus, vyras – nuo penkių iki dešimties.

Tačiau patyrę psichoterapeutai visada žinojo, kad seksualumo srityje ne tik anketas, bet ir pirmąjį klientės pasakojimą reikia vertinti atsargiai. Augant pasitikėjimui, moteris atskleidžia vis naujų savo seksualumo epizodų.

Iš anksto sumenkindamos savo seksualinį aktyvumą, dailiosios lyties atstovės nemeluoja: daug ko iš savo intymaus gyvenimo jos išties neatsimena arba prisimena miglotai; kad atsimintų, joms reikia laiko, pasitikėjimo terapeutu bei ypatingos seanso atmosferos. Ir štai tuomet…