Manau šis klausimas keliamas kur kas reciau, nei kaip numesti svori?

Bet jis yra keliamas tai i ji reikia atsakyti.

Deja, suliesėti yra kur kas lengviau, nei priaugti svorio. Žmonės, kurie yra iš prigimties liesi ir nori svorį padidinti, turi dėti kur kas daugiau pastangų nei tie žmonės, kurie nori svorio numesti.

Lieso žmogaus akimis žiūrint, priaugti svorio labai sudėtinga, nes reikia valgyti daug ir dažnai. Jei norite svorį sėkmingai padidinti, reikia valgyti tiek, kad balansuotumėte tarp persivalgymo ir sotumo jausmo. Galbūt kai kuriems tai atrodo nesudėtinga priežastis, bet daugeliui lieknų žmonių tai atrodo praktiškai neįgyvendinama.

Yra merginu, kurios turi dideliu psichologiniu problemu iš kuriu išsivysto negailestingos ligos, tai bulimija ar anoreksija. Merginoms nesamoningai pradeda atrodyti, kad jos yra storos, nors ištikro jos buna per kudos, net gerai nuotaikai. Jas užpuola depresija, jos serga ivairiomis ligomis. Tokioms merginoms tikrai reikia priaugti svorio. Taciau, nei manieji, nei kur kitur esantys patarimai joms negelbes, tokiu atveju reikia kreiptis i specialistus, kurie pamažu pratina merginu organizmus prie maisto ir padeda joms išgyti.

Na, o kaip priaugti svorio merginoms, kurios iš prigimties yra smulkios ir turi greita medžiagu apykaita? Pirmiausia jos turetu susidaryti pastovu dienos režima. Tai reiškia valgyti dažnai 5 gal net 6 kartus per diena ir pastoviu laiku eiti miegoti. Didele reikšme turi geras kaloringas maistas, merginos turetu atsisakyti liesu produktu. Taipogi galima lankytis sporto klube, kuriame treneris sudaro specialia programa raumenu priauginimui, bei pataria kokius maisto papildus vartoti. Tada galima gražiai papilneti, bet „ neištešleti“.

Taigi norint priaugti svorio valgykite sociai, vakare, o jei pabusite nuo alkio jausmo pavalgykite ir nakti. Dvieju savaiciu laikotarpyje tokiame režime jusu kuno formos tikrai suapvales.

Didelis viršsvoris didina kiaušidžių vėžio riziką

Didžiulės JAV mokslininkų studijos rezultatai rodo, kad didelį viršsvorį turinčios moterys turi didesnę kiaušidžių vėžio riziką. Kiaušidžių vėžys yra vienas iš dažniausių vėžio formų, dėl kurio miršta daug pacientų, kadangi turi labai nežymius simptomus, kurių ankstyvose stadijose pacientės nejaučia.

Tyrime dalyvavo 94 tūkst. Moterų nuo 50 iki 71 metų amžiaus, jos stebėtos 7 metus. Tyrimas rodo, kad nutukusioms moterims riziką didėja 83 proc. Svarbu tai, kad nutukimas yra kontroliuotinas kiaušidžių vėžio faktorius, tad šią riziką galima mažinti. Moterims rekomenduotina vengti priaugti papildomo svorio.

Didesnis svoris lemia moters organizmo hormonų estrogenų pakitimus, tad hormonų disbalansas gali skatinti gamintis vėžines ląsteles.

* pasveik.lt

Pasaulis yra nuolatiniame kitime. Pirminė to priežastis – nuolatinė visatos pulsacija ir plėtimasis. Dėl šios priežasties visa gyvybė irgi kinta ir, norėdama kuo ilgiau išlikti laike, ji turi kuo geriau prisitaikyti prie aplinkos. Gyvūnai tą tik ir tedaro – prisitaiko prie aplinkos. Mes gi, civilizuotieji žmonės, iš paskutiniųjų stengiamės ne patys keistis, bet pakeisti gyvenamą aplinką ir pritaikyti ją savo reikmėms. Sangrąžinės dalelytės „si“ mums nereikia. Mes ją pametėm bevystydami savo civilizaciją. Tik ar ilgam? Juk keisdami aplinką taip iki galo ir nepažinę visų jos kitimo dėsnių bei ryšių, elgiamės labai neapdairiai. Tai tolygu bandymams neutralizuoti sprogmenį, iki galo nežinant jo veikimo principo. Blogiausia, kad to iš tikro jau įvykusio sprogimo nelabai kas nori matyti ir jį analizuoti. Yra dalis žmonių, kurie bando atkreipti pasaulio „galingųjų“ dėmesį į tai, bet jų pastangos beveik bevaisės – vis dar tebegalvojama, kad žemės planeta guminė ir ji išsiplės nuo mūsų besaikio dauginimosi.

Kiekvienas erdvės taškas visatoje yra unikalus – neatrasime idealiai tokio paties. Panašių yra, bet tik panašių, o ne tokių pačių. Įvairovė gyvybės formose – tas garantas, kuris užtikrina gyvybės išlikimą per greit ir per stipriai pasikeitus aplinkos sąlygoms. Kuo daugiau gyvybės rūšių – tuo didesnė tikimybė, kad tarp jų atsiras sugebančių egzistuoti naujomis, pasikeitusiomis aplinkos sąlygomis. Taip elgiasi gamta, kūrėjas ar dievas – vadinkite kaip jums patogiau. Gyvybės rūšių gausa – gyvybės išlikimo garantas.

Civilizuotas žmogus elgiasi labai neapdairiai – jis kaip tas žmogelis, kuris iš paskutiniųjų lėšų pasistato labai didelį namą, o po to jį prižiūrėti neturi nei lėšų, nei galimybių, nei sugebėjimų. Mūsų statomas namas – mūsų civilizacija. Ji labai didelė, ji išsiplėtė ir apraizgė visą žemę ir ne tik ją – jau kabarojamės ir į kosmosą. Bet užmirštame, kad pastačius namą, jį reikia dar ir prižiūrėti. Antraip jis palaipsniui ima irti ir griūti. O jam sugriuvus – atsirandama lauke, kuriame šalta , drėgna ir vėjuota. Įpratus gyventi ant šildomų grindų, basomis kojomis per užšalusias balas neilgai bepačiuožinėsi – oda nusiners, nes genuose, kurie atsakingi už jos formavimą, šis veiksmas – nenumatytas. Šiltnaminiai agurkai perkelti į lysvę lauke – neišgyvena.

Žmonės dabar 10 000 kartų daugiau panašūs vienas į kitą, negu jiems derėtų. Ir visa tai – dėl mūsų atrasto žemdirbystės būdo, kuris leido žmonių populiaciją padidinti iki maždaug 6,5 milijardo individų (jeigu galima individu vadinti, nes individualumo mumyse liko nedaug). Jeigu būtume gyvenę pagal gyvūnijos pasaulio dėsnius, šiandien mūsų būtų tik apie pusę milijono, tačiau tikrų individų. Mūsų, kaip biologinės rūšies vystymasis praktiškai sustojo. Tai atsitiko dėl to, kad mūsų gyvenimo būdas beveik eliminavo faktorius, kurie garantuoja evoliuciją: natūralią atranką, mutacijas ir atsitiktinius genotipo pokyčius.

Dėl pokyčių lytiniame elgesyje žmogaus mutacijų intensyvumas yra kritęs. 30–mečio vyro spermoje yra maždaug 300 skirtumų nuo tos, kuria jis pats buvo pradėtas. 50–mečio šis skaičius yra jau virš tūkstančio. Tačiau plintanti tradicija vaikus pradėti ir gimdyti jauniems, mažas amžiaus skirtumas tarp sutuoktinių (mutacijų baimė – vienas iš faktorių) genotipą mažai keičia. Šiek tiek jį dar keičia cheminės medžiagos ir radiacija, bet kitimo svarbiausias faktorius – lytinis elgesys. Gyvūnų pasaulyje patelės prie savęs prisileidžia tik subrendusius patinus, kurių plaukų danga jau pradėjusi žilti. Jeigu pavartytume istorinius duomenis, tai pamatytume, kad ne taip dar seniai penkiasdešimtmetis vyras vesdavo dvidešimtmetę merginą. Dabar gi toks įvykis – egzotika.

Dar vienas faktorius labai įtakojantis mūsų evoliuciją – faktiškai dingusi natūrali atranka. Keletą amžių atgal atsukus laiką, matytume visai kitokį vaizdą – maždaug pusė naujagimių neišgyvendavo iki 20 metų. Šiuo metu išsivysčiusiose šalyse dėka medicinos pasiekimų iki 21–rių metų išgyvena apie 98% gimusių.

Jau jaučiu kaip krikščioniškose smegenyse daugeliui ima kilti purslai – nuo nepasitenkinimo tokiomis mano dėstomomis mintimis. Taip, aš esu už kiekvienos gyvybės išlikimą, bet tik už sveikos ir maksimaliai prisitaikiusios. Man svarbu ne tik kaip atrodys ir sugebės gyventi mano anūkai, bet ir kur kas tolimesni jų palikuonys. Aš daug geriau jaučiuosi ir esu laimingesnis matydamas 3 sveikus anūkus, nei 8, bet visus paliegusius.

Kai bendruomenė gyvena pakankamai izoliuotą gyvenimą, ji gali laisvai evoliucionuoti, nes gali vykti atsitiktinis genų pametimas. Visuomenei gyvenant kosmopolitinį gyvenimą, atsitiktinių pokyčių tikimybė labai sumažėja. Daug metų atgal įtakingas vyras galėjo turėti šimtus vaikų (pabandykite tokį vyrą dabar atrast). Maroko valdovas Moulai Ismail, miręs 18 amžiuje, turėjo 888 vaikus. Smagiai pasidarbavo mūsų genetikos labui, o mes tinginiaujame – duoklės evoliucijai visai neatiduodame. Mūsų valdovai dažnokai yra bevaikiai – jų gebėjimai neperduodami niekam. Gal ir gerai, gamta matyt taip ginasi nuo mūsų per didelės ir nekokybiškos invazijos.

Ar iš tiesų dabartinis žmogaus gyvenimo būdas sveikas mūsų biologinei rūšiai? Būdas, kurio pasekmės yra didelė palikuonių kiekybė, bet ne tas, kuris garantuoja tų palikuonių kokybę.

Mes palaipsniui tampame ta visatos gyvybės medžio šaka, kuri vis dar augina daug vaisių, tačiau jie maži, rauplėti ir aplinkiniams nelabai skanūs.

Kas yra sveikata? Pati savaime ši sąvoka yra labai gili, ir tikslų atsakymą rasti būtų sudėtinga. Bet vieną dalyką galiu teigti, kad sveikata – tai ypatinga asmenybės būsena.

Yra susidariusi nuomonė, kad, jei žmogui niekas neskauda, tai jis – sveikas. Bet kūno skausmas tai yra jau kritinis organizmo sutrikimas, rodantis kad jis jau prie lūžio ribos. O iki to lūžio organizmas ilgai kovoja su žmogaus nemokšiškumu, aistrų prievarta ir sekinimu. Ir tai reiškia, jog organizmas nuolatos nėra visiškai sveikas, todėl dirba nepilnu pajėgumu.

Sakykime, jog, kol niekur neskauda ir, rodos, esame sveiki, mūsų organizmas savijauta yra 0 taškų lygyje. Kai mums skauda galvą, tada organizmo funkcionavimas vertinamas – 50 taškų. Mes negalime susikaupti, gulime, rodos galva plyšta, mes kankinamės. Reiškia, -50 taškų yra kančia, 0 taškų – įprasta būsena. O dabar pabandykite įsivaizduoti savijautą esant + 50 taškų! Kiek stipriai skauda galvą, tiek stipriai jaustumėmės puikiai! Tokią būseną jau būtų galima vadinti sveikata.

Iš kur ta puiki savijauta? Iš ten, iš kur ir skausmai. Galima būtų teigti: kai organizmo nemyli, tai ir jis nemyli; Kai organizmą myli, tai ir jis jus myli. Bet yra kitaip. Organizmas visada jus myli, ir nuolatos kovoja su visom negalėm. Kūnas gydosi pats! Bet jo energija ribota, ir kai jis nusilpsta bekovodamas, tada ir prasideda skausmai.

Sveikas žmogus yra daug daugiau nei įprastas žmogus, netgi daugiau, nei keli įprasti žmonės, kadangi visa, ką jis daro, yra aukštesnės kokybės. Panagrinėkime sveikatos reikšmę darbe.
Sveikata ir darbas

Keli faktoriai, dėl kurių krinta darbo kokybė:

1. Rūkymas. Rūkantys žmonės prasčiau susikaupia darbui, nes jiems reikia eiti parūkyti. Be to, ypatingai dirbant protinį

darbą, smegenys sunaudoja labai daug deguonies, o rūkantis žmogus ne tik negauna pakankamai gryno oro, bet jo organizmas

privalo dar eikvoti energiją ir išvalyti cigarečių nuodus iš kūno, kad vėl pradėtų gauti gryno oro.

2. Nekokybiškas maistas ir per dideli jo kiekiai. Persivalgius netinkamo maisto, organizmas užsiteršia, negauna jam reikalingų medžiagų ir dar eikvoja energiją valymuisi. Todėl darbas, žinoma, nukenčia. Papietavęs ir grįžęs į darbo vietą, dažnas jaučiasi mieguistas, negali susikaupti. O maisto paskirtis, kaip žinoma, yra stiprinti, o ne silpninti.

3. Ir žinoma, savaitgaliais uliavojantys žmonės, darbo savaitės pradžioje nebūna darbingi, o savaitei įpusėjus vėl

svajoja apie ateinančio savaitgalio balius
Kaip pasiekti, kad žmonės rūpintųsi sveikata?

Paprastai ir logiškai. Nauja politika: esi nesveikas, mokėk!

Rūkai? Per dažnai išgerinėji? Turi viršsvorį? – sveikatos draudimas ir brangesnis gydymas!

Būtų labai smagu, jei vyriausybė labiau rūpintųsi piliečių sveikata. Ir jei ne sveikata, tai bent pinigais galėtų sugundyti. O ir žmonės tikrai būtų laimingesni, ir visi iš to išloštų

Antsvoris – žmogaus, taip pat gyvūnų svoris, viršijantis normalią kūno masę. Neteiktinas terminas – viršsvoris.

Antsvoris kartais dar vadinamas nutukimu, nors nutukimu laikytinas didelis antsvoris ir riebalų susikaupimas organizme. Nutunkama, kai su maistu gaunama daugiau kalorijų, negu jų išeikvojama energijai, ir maisto medžiagų perteklius virsta riebalais.

Dėl nutukimo labiausiai kenčiantys žmonės susiduria ir su socialinėmis problemomis. Tačiau vyriausybių pastangos gerinti žmonių gerbūvį nėra pakankamai veiksmingos, kol gyventojai neturi atsakomybės už savo sveikatą. Dažnai ne aukštas pragyvenimo lygis, o materialiniai sunkumai bei išsilavinimo stoka drauge su bloga mityba ir fizinių pratimų stoka yra pagrindinės antsvorio ir nutukimo bei širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto ir kitų ligų priežastys. Nuo šių ligų ir sutrikimų pasaulyje kasmet miršta beveik 60 proc. iš 56,5 mln. žmonių, kurių ligos laikomos išvengiamomis. Pastebėta, kad nutukimą skatina kaloringas maistas ir “greito maisto” reklama.

Pasekmės

Nutukimas yra daugelio ligų rizikos faktorius. Antsvoris didina tikimybę anksčiau susirgti ateroskleroze ir jos komplikacijomis: koronarine širdies liga, hipertenzija, miokardo infarktu, insultu.

Dėl per didelės kūno masės pakenkiami sąnariai, susidaro vadinamųjų druskų. Virškinimo sistemos organuose, dažniausiai tulžies pūslėje, atsiranda akmenų. Padidėja rizika susirgti cukriniu diabetu, vėžiu.

Nutukimas taip pat gali sukelti psichologinių bei socialinių sunkumų. Nutukę žmonės dažnai jaučia nepilnavertiškumą dėl savo išvaizdos.

Kaip mažinti antsvorį

[taisyti] Fizinis aktyvumas

Siekiant efektyviai sumažinti antsvorį būtina išsiugdyti pastovius ir tinkamus fizinio aktyvumo bei mitybos įpročius. Dietos, badavimas dažniausiai nėra efektyvūs ir duoda trumpalaikį efektą. Po tokio svorio metimo proceso organizmas patiria stresą, o vėliau skuba sugrąžinti tai, kas prarasta, ir dažnai nutinka taip, kad buvę antsvoris ne tik sugrįžta, bet dar ir padvigubėja.

Siekiant sulieknėti fizinis aktyvumas turi būti didinamas palaipsniui – atsižvelgiant į sveikatos būklę, gyvenimo būdą, sportiškumą ir pan. Tinka judrūs pratimai, kai įtraukiama daugiau raumenų grupių: greitas ėjimas, bėgiojimas, plaukimas, važiavimas dviračiu, aerobika.

Fizinis aktyvumas duoda rezultatus tik tada, kai jis yra reguliarus, pakankamo intensyvumo, dažnio, trukmės ir derinamas su tinkama mityba.

[taisyti] Mityba

Liesėjant reikia valgyti reguliariai, ne rečiau 4 kartų per dieną. Didžioji maisto dalis turi būti suvalgoma pirmoje dienos pusėje: per pusryčius ir per pietus.

Rekomenduojamas paros maisto kaloringumas – moterims 1000-1200 kcal, vyrams – 1200-1500 kcal. Mažesnis kaloringumas pavojingas, nes tuomet bus netenkama ne riebalų, o liesiosios kūno dalies (organizmo skysčių ir raumenų). Paros kalorijų kiekį sumažinus iki 1200 kcal ribos per 4-6 mėnesius žmogus, nepakenkdamas savo sveikatai, gali netekti 10 proc. standartinio svorio.[2]

Palengvinti liesėjimo procesą galima vartojant maisto papildus, kurių vieni slopina apetitą, kiti skatina riebalų sudeginimą, treti slopina riebalų pasisavinimą ir t.t.

Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad organizmui riebalai taip pat yra būtini, kaip ir kitos medžiagos (pvz., riebalai palaiko inkstų stabilią padėtį). Dietų laikymasis per prievartą sukelia įvairių psichologinių sutrikimų. Įrodyta, kad nuolat besilaikantys dietų žmonės beveik visada yra prastos nuotaikos. Be to, svorio metimas per prievartą gali sutrikdyti viso organizmo sistemų veiklą

Ir nemiga, ir mieguistumas yra labai rimtos problemos. Miego sutrikimų, kuriuos nustato įvairių sričių specialistai, būna pačių įvairiausių – nuo paprasčiausios nemigos iki sudėtingų neurologinių ligų.

Verta žinoti:
• Jei užmiegate greičiau nei per 5 min., gali būti, kad jums trūksta miego. Normalus laikas, per kurį turėtumėte užmigti, yra 10–15 min. Tada galime sakyti, kad esate pakankamai pavargęs, jog ramiai miegotumėte, ir niekas netrikdo, dėl ko negalėtumėte užmigti.

• Žmonės labai skirtingi ir negali būti tikslių rekomendacijų, kiek laiko reikia miegoti. Vienam užtenka šešių valandų, kitam gali reikėti ir dešimties. Žinoma, kad Albertas Einšteinas miegodavo devynias valandas per parą, o Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas – vos penkias. Imperatorius eidavo miegoti tarp 22 ir 24 val., keldavosi 2 val. ir dirbdavo iki 5 val. ryto. Vėliau papildomai priguldavo iki 7 val. Tačiau kiekvienas turime miegoti tiek, kad dieną gerai jaustumėmės.

• Specialistai pataria nesižavėti energiniais preparatais, nors reklamose teigiama, esą jie padeda atsikratyti nuovargio, mieguistumo. Tačiau energinių gėrimų vartojimas tikrai neišspręs miego problemų, o gali tik sutrikdyti kitų organų veiklą.

Mieguistumas vargina

Nakties miego trukmė individuali – vieniems užtenka 6, kiti ir po 10 miego valandų jaučiasi neišsimiegoję. Labai svarbu ne tik miego trukmė, bet ir kokybė. Jai turi įtakos daugelis dalykų – įtemptas darbas, kavos, arbatos vartojimas, psichologinės būsenos, triukšminga aplinka ir t. t.
Žmogus įvertina balais galimybę užsnūsti tam tikrose standartinėse situacijose, pavyzdžiui, sėdint ir skaitant, žiūrint televizorių, vairuojant ir pan. Pagal surinktą balų sumą specialistai gali pasakyti, kada mieguistumas yra padidėjęs ir reikėtų ieškoti jo priežasčių.

„Dažnai miego sutrikimų nustatoma tolimųjų reisų vairuotojams. Jie pakliūva į rizikos grupę, nes darbas sėdimas, sunkus, reikalaujantis daug dėmesio, pamaininis, be to, vairuotojai dažnai turi antsvorio. Kai sutrinka miego režimas, kokybė, prastėja reakcija, didėja avaringumas

* šaltinis: delfi.lt

Visi mineraliniai vandenys daugiau ar mažiau teigiamai veikia sveiką žmogaus organizmą, tačiau skiriasi jų cheminė sudėtis, fizinės savybės. Mineraliniai vandenys, gaunami iš žemės gelmių, yra idealiai švarūs, juose mažiau žmogui ypač kenksmingo sunkiojo vandenilio. Tai labai svarbu, nes Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, apie 80 proc. visų ligų kyla dėl blogo vandens.

Skirtingos mineralizacijos lietuviško ir užsieninio vandens savybės ir poveikis organizmui nevienodas. Šiuo metu kai kuriuose prekybos centruose galima rasti apie 200 skirtingų pavadinimų, rūšių ir butelių vandens. Lietuvoje kol kas populiaresnis gazuotas mineralinis vanduo, tačiau vis daugiau Lietuvos vartotojų renkasi negazuotą mineralinį vandenį.

Pravartu žinoti ir nepainioti!

Mineralinio vandens nevertėtų painioti su mineralizuotu ar fasuotu geriamuoju vandeniu ir šaltinio vandeniu.

Mineralizuotas vanduo neprilygsta natūraliam mineraliniam vandeniui. Paprastai jis gaminamas į geriamąjį vandenį pridėjus įvairių cheminių druskų. Tokie vandenys neprilygsta natūraliems mineraliniams vandenims, kurie susidaro druskingose žemės gelmių kloduose per milijonus metų.

Geriamasis vanduo – tai paprastas, viešai tiekiamas vanduo. Jis gali būti minkštintas, valytas fiziniais ar cheminiais būdais, paruoštas dezinfekcinėmis medžiagomis (pvz., ozonuotas). Informacija apie vandens paruošimo būdą paprastai nepateikiama.

Šaltinio vanduo yra požeminis, tačiau jam netaikomi tokie griežti reikalavimai kaip natūraliam mineraliniam vandeniui, taip pat nereikalingas oficialus pripažinimas. Jis išgaunamas iš požeminių vandens telkinių, gręžtinių šulinių. Vartojamas kaip gaivusis gėrimas, nėra papildytas kitomis medžiagomis, gali būti prisotintas anglies dvideginio.

Kuo jis ypatingas?

Natūralaus mineralinio vandens negalima chemiškai apdoroti, todėl geriate tokį, kokį sukūrė gamta. Jis formuojasi neužterštoje ir nuo taršos patikimai apsaugotoje požeminėje aplinkoje, yra natūraliai tyras, savitos ir nekintančios cheminės sudėties. Toks vanduo išgaunamas ir paruošiamas laikantis labai griežtų reikalavimų: jo negalima dezinfekuoti, konservuoti ar dėti kitų priedų, išskyrus anglies dvideginį. Siekiant išvengti užteršimo, natūralus mineralinis vanduo fasuojamas tiesiai išgavimo vietoje (pvz., nuo išgavimo iki išpilstymo vietos negali būti pervežamas cisternose). Natūralus mineralinis vanduo paprastai būna brangesnis.

* Citrinos gerina kepenų funkciją, virškinimą, stiprina organizmą, mažina nuovargį. Įlašinkite keletą lašų citrinos sulčių į vandens stiklinę ar kavos puodelį, jei norite sumažinti ar atsikratyti galvos skausmo.
* Apelsinai gerina maisto virškinimą, gerina kraujo cirkuliaciją ir stiprina širdį. Reguliariai vartodami apelsinus, pašalinsite iš organizmo nuodingąsias medžiagas. Apelsinai taip pat pakelia tonusą, pagerina darbo kokybę ir nuotaiką. Tai puikus energijos šaltinis ir rytinio kavos puodelio pakaitalas.
* Citrinos ir apelsinai taip pat labai naudingi hipertonijos pradžioje, gydant moterų ligas ir padidėjusią skydliaukę. Naudingas toks mišinys: sutarkuokite pusę citrinos su žievele ir sumaišykite su cukrumi. Valgykite po šaukštą 3 kart per dieną.
* Mandarinai mažina nuovargį.
* Greipfrutai stiprina imuninę sistemą ir padeda lieknėti.
* Braškės ir avietės stabdo senėjimo procesą.
* Obuoliai rekomenduotini esant podagrai ir kraujagyslių sklerozei. Taip pat naudingi kaip profilaktinė priemonė nuo diabeto, astmos, skrandžio, žarnyno, kraujo, kraujagyslių ir širdies ligų. Jie mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir riziką susirgti plaučių vėžiu.
* Mėlynosios vynuogės kontroliuoja cholesterolio kiekį kraujyje ir stabdo trombų susidarymą.
* Spanguolės gydo gastritą.
* Žemuogės naudongos esant tulžies akmenims. Suvalgykite po pusę stiklinės šių uogų 6 kartus per dieną.
* Kopūstai stabdo krūties vėžio vystymąsi.
* Brokoliai turi dug laisvųjų radikalų, padedančių nugalėti vėžį.
* Špinatai saugo arterijas ir smegenis.
* Svogūnai bei česnakai šalina šlakus.
* Česnakai stimuliuoja širdies veiklą, skatina žaizdų gijimą, gerina virškinimą. Česnakuose esantys fitoncidai nesunkiai įveikia gripo virusą. Šviežios česnako sultys lašinamos į nosį nuo slogos.
* Krapų antpilu gydomas aukštas kraujospūdis, plečiamos kraujagyslės, laisvinami viduriai. Krapų arbatos duodama vaikams, kai skauda pilvą.
* Petražolės paspartina kraujo krešėjimą, pagerina šlapimo pūslės lygiųjų raumenų tonusą ir tinka gydant kraujo ligas bei sergant kai kuriomis inkstų ar šlapimo pūslės ligomis. Petražolių šaknų nuoviro kompresai dedami ant uodų, bičių ir kamanių sukandžiotų vietų.
* Morkos turi daug karotino, kuris padidina atsparumą ligoms.
* Varškė, jeigu valgysite po 100 gramų per dieną, padės gydyti aterosklerozę, širdį ir kepenis.
* Cinamonas atstato organizmo jėgas, stiprina šidį, gydo virškinimo sutrikimus, laisvus vidurius ir vidurių pūtimą. Jis taip pat mažina kraujo spaudimą.