Ką dažniausiai moterys užmiršta, norėdamos turėti sveiką veido odą?

Sveika veido oda yra grožis bet kurio amžiaus moteriai. Tad nereikia delsti kol oda praras elastingumą, taps sausa, poringa, suvytusi ir raukšlėta. Didžioji dalis moterų rūpinasi veido oda, nesilaikydamos elementarių priežiūros taisyklių, tiesiog – viską daro kaip papuola. Beje, gausiai naudojamos įvairios kosmetinės priemonės neduoda rezultatų, jei neatsižvelgiama į odos sandarą bei išorinius faktorius. Nedaug moterų žino, kaip veikia kremuose esantys komponentai, todėl nesusigaudo kokį reikia nusipirkti ir dažnai naudoja ne tai ką reikia. Tad negavusios norimo rezultato, klaidingai mano, jog kosmetikos produktas prastas.

Kokie požymiai veido odoje atsiranda nuo šalčio?

Tiek šaltis, tiek karštis veikia odą neigiamai. Šalčio veikiama oda džiūsta, darosi šiurkšti, o staiga patekus į didesnį šaltį, veidą išmuša dėmėmis, išryškėja kraujagyslių tinklas.

Kaip pagelbėti veido odai šaltuoju metų laiku?

Reiktų naudoti švelnius odos valymo produktus, tarp jų ir tualetinį vandenį. Spirituotas tualetinis vanduo žiemą tinka tik riebiai odai. Nuo šalčio odos riebalinis sluoksnis sukietėja, po odą pasiskirsto mažiau saugantys riebalai, išgaruoja drėgmė ir išdžiūsta raginis sluoksnis. Todėl esant šaltam orui reikia naudoti efektyvesnį riebesnį apsauginį kremą, geriausia su natūraliomis drėgmę sulaikančiomis medžiagomis.

Kai oda riebi, galima apsaugai naudoti lengvą dieninį kremą. Jis dažniausiai turi mažai riebalų. Pasitepus tokiu kremu oda neblizga, nes švelnūs riebalai greitai įsigeria. Šie kremai yra mėgiami ir tinka prieš darant makiažą. Naktį tinka intensyvaus drėkinimo kremai, drėkinamieji dieniniai kremai. Jie apsaugo odą nuo centrinio šidymo išsausinto oro. Taip pat sveika naudoti drėkinamuosius, stangrinamuosius serumus. Jie tepami vakare, prieš tai patepus veido odą naktiniu drėkinamuoju kremu. Reikia priminti, kad neužmirštumėte kaklo ir iškirptės odos. Visuomet didesnį dėmesį reikia skirti paakiams. Juos būtina lepinti drėkinamosiomis bei maitinamosiomis priemonėmis. Žiemą reikia saugoti ir kūdikių odą, patepant vaikučiams skirtomis priemonėmis.

Ką pasiūlytumėte toms moterims, kurios mėgsta odą gaivinti kaukėmis iš natūralių produktų?

Yra daugybė puikių kaukių iš uogų, vaisių ir kitų komponentų. Priminsiu keletą, kurios ne tik efektingos, bet ir puikiai tinka šaltuoju metų laiku. Siūlau morkų ir ropių kaukę: daržoves išvirkite, tyre ištepkite veidą ir kaklą, po penkiolikos minučių nuplaukite. Ši kaukė odą tonizuoja, stangrina, maitina, švelnina. O indiška kaukė sutraukia poras ir balina. Išmaišykite po arbatinį šaukštelį medaus, šilto pieno, bulvių krakmolo, druskos ir ta košele aptepkite veido ir kaklo odą. Po dvidešimties minučių nusiprauskite šiltu, paskui šaltu vandeniu. Taip pat žiemą tinka migdolų kaukė: sumaišykite du šaukštelius trinto migdolo, pusę šaukštelio medaus, vieną šaukštelį rožių vandens. Šią košelę laikykite ant veido ir kaklo penkiolika minučių. Kaukė odą valo, tonizuoja, minkština.

Noriu pasiūlyti vieną iš efektyviausių kaukių – obuolių: reikės puse obuolio (nulupto ir supjaustyto griežinėliais), vieno šaukšto medaus, vieno šaukštelio askorbininės rūgšties, vieno kiaušinio trynio, šaukšto acto sidro, tris šaukštus aliejaus. Visus komponentus išmaišykite ir tuo skysčiu suvigykite veidą, po pusvalandžio nuplaukite. Kodėl ši kaukė efektyvi? Mat actas atstato rūkštinę odos struktūrą, obuolys turi pektino, kuris veikia raminamai, kiti kaukės komponentai maitina odą.

Kai nebėra įdegio labiau pastebimos atsiradusios dėmės. Ar galima jas pašalinti natūralių produktų kaukėmis?

Siūlau veiksmingą priemonę, kuriai reikia kiaušinio trynio, šaukšto alaus mielių ir šaukštelio saulėgrąžų aliejaus. Užteptą tyrę laikyti penkiolika minučių ir nuplauti pienu.

Šalčio bijo ir rankų oda, kaip ją prižiūrėti?

Labai efektingos yra parafino vonelės. Jos minkština, maitina, nuvalo suragėjusį paviršių. Jau po kelių procedūrų rankų oda atsigauna.

Ko dar reikia, kad oda švytėtų?

Oda reikia rūpintis pastoviai, o ne tik ruošiantis šventėms. Beje, reikia neužmiršti ir odai būtinų vitaminų bei išmokti sveikos mitybos.

Manau šis klausimas keliamas kur kas reciau, nei kaip numesti svori?

Bet jis yra keliamas tai i ji reikia atsakyti.

Deja, suliesėti yra kur kas lengviau, nei priaugti svorio. Žmonės, kurie yra iš prigimties liesi ir nori svorį padidinti, turi dėti kur kas daugiau pastangų nei tie žmonės, kurie nori svorio numesti.

Lieso žmogaus akimis žiūrint, priaugti svorio labai sudėtinga, nes reikia valgyti daug ir dažnai. Jei norite svorį sėkmingai padidinti, reikia valgyti tiek, kad balansuotumėte tarp persivalgymo ir sotumo jausmo. Galbūt kai kuriems tai atrodo nesudėtinga priežastis, bet daugeliui lieknų žmonių tai atrodo praktiškai neįgyvendinama.

Yra merginu, kurios turi dideliu psichologiniu problemu iš kuriu išsivysto negailestingos ligos, tai bulimija ar anoreksija. Merginoms nesamoningai pradeda atrodyti, kad jos yra storos, nors ištikro jos buna per kudos, net gerai nuotaikai. Jas užpuola depresija, jos serga ivairiomis ligomis. Tokioms merginoms tikrai reikia priaugti svorio. Taciau, nei manieji, nei kur kitur esantys patarimai joms negelbes, tokiu atveju reikia kreiptis i specialistus, kurie pamažu pratina merginu organizmus prie maisto ir padeda joms išgyti.

Na, o kaip priaugti svorio merginoms, kurios iš prigimties yra smulkios ir turi greita medžiagu apykaita? Pirmiausia jos turetu susidaryti pastovu dienos režima. Tai reiškia valgyti dažnai 5 gal net 6 kartus per diena ir pastoviu laiku eiti miegoti. Didele reikšme turi geras kaloringas maistas, merginos turetu atsisakyti liesu produktu. Taipogi galima lankytis sporto klube, kuriame treneris sudaro specialia programa raumenu priauginimui, bei pataria kokius maisto papildus vartoti. Tada galima gražiai papilneti, bet „ neištešleti“.

Taigi norint priaugti svorio valgykite sociai, vakare, o jei pabusite nuo alkio jausmo pavalgykite ir nakti. Dvieju savaiciu laikotarpyje tokiame režime jusu kuno formos tikrai suapvales.

Savaiminis persileidimas – tai nėštumo nutrūkimas (abortas) iki 21 nėštumo savaitės ir 6 dienų. Persileidimas, įvykęs per pirmąsias 12 savaičių, vadinamas ankstyvuoju (jų būna 75 proc.), o po 12 savaičių – vėlyvuoju. Kai persileidimai įvyksta tris ir daugiau kartų, jie vadinami įprastiniais, kartotiniais (habitualiniais). Kartotinių persileidimų būna maždaug 1 proc. bendro gimdymų skaičiaus. Savaiminiu abortu baigiasi 15-20 proc. visų nėštumų. Manoma, kad net 40-70 proc. nėštumų savaime nutrūksta nesutrikdę menstruacinio ciklo ir nediagnozuoti. Įvykus pirmam persileidimui, rizika dar kartą persileisti nepadidėja.

Labai svarbu dar prieš pastojant išsiaiškinti, ar partneriams nėra persileidimo rizikos veiksnių. Čia svarbūs abiejų partnerių medicininės, socialinės, psichologinės ir genetinės anamnezės duomenys, taip pat tai, kokių medikamentų buvo ar yra vartojama, ar nėra piktnaudžiaujama alkoholiu, tabaku, ar nevartojama narkotikų. Jeigu jau yra buvęs savaiminis persileidimas, reikia išsiaiškinti, kokiu nėštumo laikotarpiu jis įvyko, nes kitų persileidimų rizika tuo metu gali būti didesnė.

Moteris sveriama, matuojamas jos ūgis, kraujo spaudimas, kryptingai tiriama, ar ji neserga endokrininės sistemos arba infekcinėmis ligomis. Ieškant galimų hormonų pusiausvyros sutrikimų stebima, ar nėra hirsutizmo arba kitų hiperandrogenijos požymių, krūtys tiriamos, ar neišsivystė galaktorėja. Ginekologinio tyrimo metu kreipiamas dėmesys į genitalijų išsivystymą, paslankumą, skausmingumą. Laboratorinių tyrimų, kuriais remiantis būtų galima numatyti galimą savaiminį persileidimą, nėra, tačiau įtariant genetinę ar infekcinę ligą galima atlikti specifinius kiekvienam tyrimus. Vyresnėms kaip 35 metų amžiaus moterims arba kai šeimoje ar giminėje yra vaikų, sergančių įgimtomis genetinėmis ligomis ar apsigimimais, rekomenduojama pirmoje nėštumo pusėje išsitirti žmogaus genetikos centre.

Įtarus, kad galima persileidimo priežastis susijusi su chromosomų pakitimais, rekomenduojama ištirti tėvų kariotipą, persileidimo metu paimtų nėštumo audinių genetinį kariotipą. Pasaulyje tokiais atvejais porai siūloma atlikti inseminaciją ar IVF donoro sperma, embriono perkėlimą.

Diagnozavus genitalijų anatomijos defektus (atlikus
histerosalpingografiją, histeroskopiją ar laparoskopiją), siūlomos įvairios gimdos koreguojamosios operacijos, miomektomijos, gimdos kaklelio apsiuvimas.

Hormoniniai sutrikimai nustatomi ištyrus T3, T4, TTH ir progesterono kiekį serume; atlikus endometriumo biopsiją liuteininės fazės metu, nustatomas glikuotas Hb. Šie sutrikimai atitinkamai koreguojami skydliaukės hormonais, progesteronu, rekombinantiniu FSH.

Liuteininės fazės nepakankamumas gydomas progesteronu, hCG. Veiksmingas geriamasis progestagenas yra didrogesteronas, jo molekulė yra panašios struktūros į endogeninį progesteroną, jis, net ilgą laiką vartojamas, nesukelia nepageidaujamo androgeninio poveikio moterims bei virilizuojamojo poveikio moteriškos lyties vaisiui. Kaip minėta, vystantis normaliam nėštumui, moters imuninė sistema kinta, kad būtų apsaugotas vaisius. Nustatyta, kad apsaugant vaisių svarbūs vadinamieji P receptoriai, kuriuos paveikus gaminamas baltymas, svarbus embriono apsaugos imunomoduliacijai. Nustatyta, kad moterims, kurioms įvyksta įprastiniai persileidimai, yra mažiau P receptorių. Didrogesteronas (Duphaston) užtikrina pakankamą P receptorių aktyvumą ir baltymo, reikalingo embriono apsaugos imunomoduliacijai, gamybą. Didrogesteronas koreguoja liuteininės fazės nepakankamumą ir indukuoja apsauginę imunomoduliaciją, tai užtikrina sėkmingą tolesnę nėštumo eigą. Duphaston mažina savaiminių persileidimų skaičių ir neturi nepageidaujamo poveikio tolesniam nėštumo vystymuisi.

Rekomenduojama tokia didrogesterono skyrimo schema:
1. Gresiantis persileidimas. Išgerti 40 mg didrogesterono, vėliau, kol išnyks simptomai, gerti po 10 mg kas 8 val.
2. Kartotinis persileidimas, sukeltas geltonkūnio funkcijos nepakankamumo. Iki 20 nėštumo savaitės gerti po 10 mg du kartus per dieną.

Esant infekciniams sukėlėjams gydoma antibiotikais.

Ištyrus abiejų tėvų HLA-A ir HLA-B ir nustačius pakitimus, atliekama plazmaferezė motinai, vyro limfocitų injekcija prieš nėštumą. Aptikus antinuklearinių antikūnų (antikardiolipidinių bei lupus antikoagulianto), taikomas specifinis ligos gydymas.

Gresiant persileidimui patartina vengti lytinių santykių bei ribojamas fizinis aktyvumas, nors šių priemonių veiksmingumas nėra įrodytas. Esant prasidėjusiam persileidimui ir žuvusiam vaisiui (ar esant nesivystančiam nėštumui), pacientė stacionarizuojama ir atliekamas chirurginis likusių nėštumo audinių pašalinimas iš gimdos. Sepsinis (infekuotas) persileidimas gydomas antibiotikų terapija ir chirurginiu būdu. Įvykus visiškam persileidimui, moteris stebima, gydyti nereikia.

Didelis viršsvoris didina kiaušidžių vėžio riziką

Didžiulės JAV mokslininkų studijos rezultatai rodo, kad didelį viršsvorį turinčios moterys turi didesnę kiaušidžių vėžio riziką. Kiaušidžių vėžys yra vienas iš dažniausių vėžio formų, dėl kurio miršta daug pacientų, kadangi turi labai nežymius simptomus, kurių ankstyvose stadijose pacientės nejaučia.

Tyrime dalyvavo 94 tūkst. Moterų nuo 50 iki 71 metų amžiaus, jos stebėtos 7 metus. Tyrimas rodo, kad nutukusioms moterims riziką didėja 83 proc. Svarbu tai, kad nutukimas yra kontroliuotinas kiaušidžių vėžio faktorius, tad šią riziką galima mažinti. Moterims rekomenduotina vengti priaugti papildomo svorio.

Didesnis svoris lemia moters organizmo hormonų estrogenų pakitimus, tad hormonų disbalansas gali skatinti gamintis vėžines ląsteles.

* pasveik.lt

Pasaulis yra nuolatiniame kitime. Pirminė to priežastis – nuolatinė visatos pulsacija ir plėtimasis. Dėl šios priežasties visa gyvybė irgi kinta ir, norėdama kuo ilgiau išlikti laike, ji turi kuo geriau prisitaikyti prie aplinkos. Gyvūnai tą tik ir tedaro – prisitaiko prie aplinkos. Mes gi, civilizuotieji žmonės, iš paskutiniųjų stengiamės ne patys keistis, bet pakeisti gyvenamą aplinką ir pritaikyti ją savo reikmėms. Sangrąžinės dalelytės „si“ mums nereikia. Mes ją pametėm bevystydami savo civilizaciją. Tik ar ilgam? Juk keisdami aplinką taip iki galo ir nepažinę visų jos kitimo dėsnių bei ryšių, elgiamės labai neapdairiai. Tai tolygu bandymams neutralizuoti sprogmenį, iki galo nežinant jo veikimo principo. Blogiausia, kad to iš tikro jau įvykusio sprogimo nelabai kas nori matyti ir jį analizuoti. Yra dalis žmonių, kurie bando atkreipti pasaulio „galingųjų“ dėmesį į tai, bet jų pastangos beveik bevaisės – vis dar tebegalvojama, kad žemės planeta guminė ir ji išsiplės nuo mūsų besaikio dauginimosi.

Kiekvienas erdvės taškas visatoje yra unikalus – neatrasime idealiai tokio paties. Panašių yra, bet tik panašių, o ne tokių pačių. Įvairovė gyvybės formose – tas garantas, kuris užtikrina gyvybės išlikimą per greit ir per stipriai pasikeitus aplinkos sąlygoms. Kuo daugiau gyvybės rūšių – tuo didesnė tikimybė, kad tarp jų atsiras sugebančių egzistuoti naujomis, pasikeitusiomis aplinkos sąlygomis. Taip elgiasi gamta, kūrėjas ar dievas – vadinkite kaip jums patogiau. Gyvybės rūšių gausa – gyvybės išlikimo garantas.

Civilizuotas žmogus elgiasi labai neapdairiai – jis kaip tas žmogelis, kuris iš paskutiniųjų lėšų pasistato labai didelį namą, o po to jį prižiūrėti neturi nei lėšų, nei galimybių, nei sugebėjimų. Mūsų statomas namas – mūsų civilizacija. Ji labai didelė, ji išsiplėtė ir apraizgė visą žemę ir ne tik ją – jau kabarojamės ir į kosmosą. Bet užmirštame, kad pastačius namą, jį reikia dar ir prižiūrėti. Antraip jis palaipsniui ima irti ir griūti. O jam sugriuvus – atsirandama lauke, kuriame šalta , drėgna ir vėjuota. Įpratus gyventi ant šildomų grindų, basomis kojomis per užšalusias balas neilgai bepačiuožinėsi – oda nusiners, nes genuose, kurie atsakingi už jos formavimą, šis veiksmas – nenumatytas. Šiltnaminiai agurkai perkelti į lysvę lauke – neišgyvena.

Žmonės dabar 10 000 kartų daugiau panašūs vienas į kitą, negu jiems derėtų. Ir visa tai – dėl mūsų atrasto žemdirbystės būdo, kuris leido žmonių populiaciją padidinti iki maždaug 6,5 milijardo individų (jeigu galima individu vadinti, nes individualumo mumyse liko nedaug). Jeigu būtume gyvenę pagal gyvūnijos pasaulio dėsnius, šiandien mūsų būtų tik apie pusę milijono, tačiau tikrų individų. Mūsų, kaip biologinės rūšies vystymasis praktiškai sustojo. Tai atsitiko dėl to, kad mūsų gyvenimo būdas beveik eliminavo faktorius, kurie garantuoja evoliuciją: natūralią atranką, mutacijas ir atsitiktinius genotipo pokyčius.

Dėl pokyčių lytiniame elgesyje žmogaus mutacijų intensyvumas yra kritęs. 30–mečio vyro spermoje yra maždaug 300 skirtumų nuo tos, kuria jis pats buvo pradėtas. 50–mečio šis skaičius yra jau virš tūkstančio. Tačiau plintanti tradicija vaikus pradėti ir gimdyti jauniems, mažas amžiaus skirtumas tarp sutuoktinių (mutacijų baimė – vienas iš faktorių) genotipą mažai keičia. Šiek tiek jį dar keičia cheminės medžiagos ir radiacija, bet kitimo svarbiausias faktorius – lytinis elgesys. Gyvūnų pasaulyje patelės prie savęs prisileidžia tik subrendusius patinus, kurių plaukų danga jau pradėjusi žilti. Jeigu pavartytume istorinius duomenis, tai pamatytume, kad ne taip dar seniai penkiasdešimtmetis vyras vesdavo dvidešimtmetę merginą. Dabar gi toks įvykis – egzotika.

Dar vienas faktorius labai įtakojantis mūsų evoliuciją – faktiškai dingusi natūrali atranka. Keletą amžių atgal atsukus laiką, matytume visai kitokį vaizdą – maždaug pusė naujagimių neišgyvendavo iki 20 metų. Šiuo metu išsivysčiusiose šalyse dėka medicinos pasiekimų iki 21–rių metų išgyvena apie 98% gimusių.

Jau jaučiu kaip krikščioniškose smegenyse daugeliui ima kilti purslai – nuo nepasitenkinimo tokiomis mano dėstomomis mintimis. Taip, aš esu už kiekvienos gyvybės išlikimą, bet tik už sveikos ir maksimaliai prisitaikiusios. Man svarbu ne tik kaip atrodys ir sugebės gyventi mano anūkai, bet ir kur kas tolimesni jų palikuonys. Aš daug geriau jaučiuosi ir esu laimingesnis matydamas 3 sveikus anūkus, nei 8, bet visus paliegusius.

Kai bendruomenė gyvena pakankamai izoliuotą gyvenimą, ji gali laisvai evoliucionuoti, nes gali vykti atsitiktinis genų pametimas. Visuomenei gyvenant kosmopolitinį gyvenimą, atsitiktinių pokyčių tikimybė labai sumažėja. Daug metų atgal įtakingas vyras galėjo turėti šimtus vaikų (pabandykite tokį vyrą dabar atrast). Maroko valdovas Moulai Ismail, miręs 18 amžiuje, turėjo 888 vaikus. Smagiai pasidarbavo mūsų genetikos labui, o mes tinginiaujame – duoklės evoliucijai visai neatiduodame. Mūsų valdovai dažnokai yra bevaikiai – jų gebėjimai neperduodami niekam. Gal ir gerai, gamta matyt taip ginasi nuo mūsų per didelės ir nekokybiškos invazijos.

Ar iš tiesų dabartinis žmogaus gyvenimo būdas sveikas mūsų biologinei rūšiai? Būdas, kurio pasekmės yra didelė palikuonių kiekybė, bet ne tas, kuris garantuoja tų palikuonių kokybę.

Mes palaipsniui tampame ta visatos gyvybės medžio šaka, kuri vis dar augina daug vaisių, tačiau jie maži, rauplėti ir aplinkiniams nelabai skanūs.

Kas yra sveikata? Pati savaime ši sąvoka yra labai gili, ir tikslų atsakymą rasti būtų sudėtinga. Bet vieną dalyką galiu teigti, kad sveikata – tai ypatinga asmenybės būsena.

Yra susidariusi nuomonė, kad, jei žmogui niekas neskauda, tai jis – sveikas. Bet kūno skausmas tai yra jau kritinis organizmo sutrikimas, rodantis kad jis jau prie lūžio ribos. O iki to lūžio organizmas ilgai kovoja su žmogaus nemokšiškumu, aistrų prievarta ir sekinimu. Ir tai reiškia, jog organizmas nuolatos nėra visiškai sveikas, todėl dirba nepilnu pajėgumu.

Sakykime, jog, kol niekur neskauda ir, rodos, esame sveiki, mūsų organizmas savijauta yra 0 taškų lygyje. Kai mums skauda galvą, tada organizmo funkcionavimas vertinamas – 50 taškų. Mes negalime susikaupti, gulime, rodos galva plyšta, mes kankinamės. Reiškia, -50 taškų yra kančia, 0 taškų – įprasta būsena. O dabar pabandykite įsivaizduoti savijautą esant + 50 taškų! Kiek stipriai skauda galvą, tiek stipriai jaustumėmės puikiai! Tokią būseną jau būtų galima vadinti sveikata.

Iš kur ta puiki savijauta? Iš ten, iš kur ir skausmai. Galima būtų teigti: kai organizmo nemyli, tai ir jis nemyli; Kai organizmą myli, tai ir jis jus myli. Bet yra kitaip. Organizmas visada jus myli, ir nuolatos kovoja su visom negalėm. Kūnas gydosi pats! Bet jo energija ribota, ir kai jis nusilpsta bekovodamas, tada ir prasideda skausmai.

Sveikas žmogus yra daug daugiau nei įprastas žmogus, netgi daugiau, nei keli įprasti žmonės, kadangi visa, ką jis daro, yra aukštesnės kokybės. Panagrinėkime sveikatos reikšmę darbe.
Sveikata ir darbas

Keli faktoriai, dėl kurių krinta darbo kokybė:

1. Rūkymas. Rūkantys žmonės prasčiau susikaupia darbui, nes jiems reikia eiti parūkyti. Be to, ypatingai dirbant protinį

darbą, smegenys sunaudoja labai daug deguonies, o rūkantis žmogus ne tik negauna pakankamai gryno oro, bet jo organizmas

privalo dar eikvoti energiją ir išvalyti cigarečių nuodus iš kūno, kad vėl pradėtų gauti gryno oro.

2. Nekokybiškas maistas ir per dideli jo kiekiai. Persivalgius netinkamo maisto, organizmas užsiteršia, negauna jam reikalingų medžiagų ir dar eikvoja energiją valymuisi. Todėl darbas, žinoma, nukenčia. Papietavęs ir grįžęs į darbo vietą, dažnas jaučiasi mieguistas, negali susikaupti. O maisto paskirtis, kaip žinoma, yra stiprinti, o ne silpninti.

3. Ir žinoma, savaitgaliais uliavojantys žmonės, darbo savaitės pradžioje nebūna darbingi, o savaitei įpusėjus vėl

svajoja apie ateinančio savaitgalio balius
Kaip pasiekti, kad žmonės rūpintųsi sveikata?

Paprastai ir logiškai. Nauja politika: esi nesveikas, mokėk!

Rūkai? Per dažnai išgerinėji? Turi viršsvorį? – sveikatos draudimas ir brangesnis gydymas!

Būtų labai smagu, jei vyriausybė labiau rūpintųsi piliečių sveikata. Ir jei ne sveikata, tai bent pinigais galėtų sugundyti. O ir žmonės tikrai būtų laimingesni, ir visi iš to išloštų

Antsvoris – žmogaus, taip pat gyvūnų svoris, viršijantis normalią kūno masę. Neteiktinas terminas – viršsvoris.

Antsvoris kartais dar vadinamas nutukimu, nors nutukimu laikytinas didelis antsvoris ir riebalų susikaupimas organizme. Nutunkama, kai su maistu gaunama daugiau kalorijų, negu jų išeikvojama energijai, ir maisto medžiagų perteklius virsta riebalais.

Dėl nutukimo labiausiai kenčiantys žmonės susiduria ir su socialinėmis problemomis. Tačiau vyriausybių pastangos gerinti žmonių gerbūvį nėra pakankamai veiksmingos, kol gyventojai neturi atsakomybės už savo sveikatą. Dažnai ne aukštas pragyvenimo lygis, o materialiniai sunkumai bei išsilavinimo stoka drauge su bloga mityba ir fizinių pratimų stoka yra pagrindinės antsvorio ir nutukimo bei širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto ir kitų ligų priežastys. Nuo šių ligų ir sutrikimų pasaulyje kasmet miršta beveik 60 proc. iš 56,5 mln. žmonių, kurių ligos laikomos išvengiamomis. Pastebėta, kad nutukimą skatina kaloringas maistas ir “greito maisto” reklama.

Pasekmės

Nutukimas yra daugelio ligų rizikos faktorius. Antsvoris didina tikimybę anksčiau susirgti ateroskleroze ir jos komplikacijomis: koronarine širdies liga, hipertenzija, miokardo infarktu, insultu.

Dėl per didelės kūno masės pakenkiami sąnariai, susidaro vadinamųjų druskų. Virškinimo sistemos organuose, dažniausiai tulžies pūslėje, atsiranda akmenų. Padidėja rizika susirgti cukriniu diabetu, vėžiu.

Nutukimas taip pat gali sukelti psichologinių bei socialinių sunkumų. Nutukę žmonės dažnai jaučia nepilnavertiškumą dėl savo išvaizdos.

Kaip mažinti antsvorį

[taisyti] Fizinis aktyvumas

Siekiant efektyviai sumažinti antsvorį būtina išsiugdyti pastovius ir tinkamus fizinio aktyvumo bei mitybos įpročius. Dietos, badavimas dažniausiai nėra efektyvūs ir duoda trumpalaikį efektą. Po tokio svorio metimo proceso organizmas patiria stresą, o vėliau skuba sugrąžinti tai, kas prarasta, ir dažnai nutinka taip, kad buvę antsvoris ne tik sugrįžta, bet dar ir padvigubėja.

Siekiant sulieknėti fizinis aktyvumas turi būti didinamas palaipsniui – atsižvelgiant į sveikatos būklę, gyvenimo būdą, sportiškumą ir pan. Tinka judrūs pratimai, kai įtraukiama daugiau raumenų grupių: greitas ėjimas, bėgiojimas, plaukimas, važiavimas dviračiu, aerobika.

Fizinis aktyvumas duoda rezultatus tik tada, kai jis yra reguliarus, pakankamo intensyvumo, dažnio, trukmės ir derinamas su tinkama mityba.

[taisyti] Mityba

Liesėjant reikia valgyti reguliariai, ne rečiau 4 kartų per dieną. Didžioji maisto dalis turi būti suvalgoma pirmoje dienos pusėje: per pusryčius ir per pietus.

Rekomenduojamas paros maisto kaloringumas – moterims 1000-1200 kcal, vyrams – 1200-1500 kcal. Mažesnis kaloringumas pavojingas, nes tuomet bus netenkama ne riebalų, o liesiosios kūno dalies (organizmo skysčių ir raumenų). Paros kalorijų kiekį sumažinus iki 1200 kcal ribos per 4-6 mėnesius žmogus, nepakenkdamas savo sveikatai, gali netekti 10 proc. standartinio svorio.[2]

Palengvinti liesėjimo procesą galima vartojant maisto papildus, kurių vieni slopina apetitą, kiti skatina riebalų sudeginimą, treti slopina riebalų pasisavinimą ir t.t.

Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad organizmui riebalai taip pat yra būtini, kaip ir kitos medžiagos (pvz., riebalai palaiko inkstų stabilią padėtį). Dietų laikymasis per prievartą sukelia įvairių psichologinių sutrikimų. Įrodyta, kad nuolat besilaikantys dietų žmonės beveik visada yra prastos nuotaikos. Be to, svorio metimas per prievartą gali sutrikdyti viso organizmo sistemų veiklą

Pateikiame jums septynis būdus, kaip pagerinti medžiagų apykaitą ir pasirūpinti savo sveikata ir grožiu:

Pusryčiaukite

Medžiagų apykaita sulėtėja vakarop, kai mes nevartojame maisto devynias-dvylika valandų. Atsisakydami pusryčių, savo metabolizmui signalizuojate, kad jis nesiaktyvuotų, toliau miegotų. Tada organizmas nusprendžia, kad jam reikia pataupyti energiją, iki kol gaus maisto. Pusryčiai stimuliuoja metabolizmą, primindami, kad jam laikas pradėti savo darbą.

Gerkite žaliąją arbatą

Žalioji arbata – vertingų medžiagų lobynas. Tačiau svarbiausia – joje yra polifenolių, kurie valo kepenis, padėdami organizmui išsivaduoti iš toksinų ir termogenikų – medžiagų, deginančių riebalus ir padedančių metabolizmui veikti efektyviau.

Valgykite dėmesingai

Susitelkite ne į tai, ką valgote, bet kaip. Maisto virškinimo procesas prasideda nuo tos akimirkos, kai pajutote patiekalo, kurį rengiatės valgyti, kvapą. Todėl neužkandžiaukite žiūrėdami į kompiuterį, nevakarieniaukite priešais televizorių ir nepusryčiaukite su laikraščiu ar žurnalu priešais lėkštę. Susitelkite ties maistu, valgykite neskubėdami ir kruopščiai kramtydami.

Perpraskite mitybos subtilybes

Produktų įvairovė, žinoma, būtina mūsų organizmui. Tačiau pusryčiams galima padaryti išimtį. Medžiagų apykaita jums bus dėkinga, jei kasryt valgysite avižinę košę. O kad nebūtų nuobodu, paįvairinkite ją vaisiais, natūraliu jogurtu. Šviežiai spaustos sultys ryte – taip pat geras pasirinkimas (galima praskiesti vandeniu, jei jos per daug saldžios).

Riebalus deginkite fiziniais pratimais

Kokiu paros metu – ryte ar vakare – sportuosite, didelės reikšmės neturi. Tačiau rytinė mankšta padeda pabudinti organizmą ir pakelti endorfinų lygį, kurie visai dienai aprūpins teigiamomis emocijomis ir gera nuotaika. Kita vertus, šeštą vakaro raumenų tonusas maksimalus, todėl mažesnė tikimybė persitempti. Taip pat organizmas pats žvaliausias, o tai reiškia, kad kalorijos dega greičiau.

Kuo aktyviau darote pratimus, tuo aktyviau didėja raumenų masė, o tai reiškia, kad mažėja riebalinė. Kuo didesnė raumenų masė, tuo aktyvesnis metabolizmas, nes kalorijos deginamos raumenims auginti, o ne riebalams kaupti.

Vaikščiokite pėsčiomis

Visai neturite laiko pasivaikščiojimams ar sportui? Pasinaudokite prieinamais būdais. Pavyzdžiui, namie ar biure nesinaudokite liftu. Jei jūsų biuras ar butas pernelyg aukštai, galima kelis aukštus palypėti laiptais, kitus keltis liftu. Galima į viršų keltis liftu, o leistis laiptais. Tas pat ir su visuomeniniu transportu – nors porą stotelių iki darbo ar namų eikite pėsčiomis. Metabolizmas jums būtinai atsidėkos grakštesne figūra ir gera nuotaika.

Neignoruokite vitaminų ir mineralų

Kalcis, cinkas, selenas greitina medžiagų apykaitą ir stimuliuoja limfosistemos veiklą. Pasitarkite su terapeutu, dietologu ar fitneso treneriu, kokie vitaminai tinka būtent jums.

Ir nemiga, ir mieguistumas yra labai rimtos problemos. Miego sutrikimų, kuriuos nustato įvairių sričių specialistai, būna pačių įvairiausių – nuo paprasčiausios nemigos iki sudėtingų neurologinių ligų.

Verta žinoti:
• Jei užmiegate greičiau nei per 5 min., gali būti, kad jums trūksta miego. Normalus laikas, per kurį turėtumėte užmigti, yra 10–15 min. Tada galime sakyti, kad esate pakankamai pavargęs, jog ramiai miegotumėte, ir niekas netrikdo, dėl ko negalėtumėte užmigti.

• Žmonės labai skirtingi ir negali būti tikslių rekomendacijų, kiek laiko reikia miegoti. Vienam užtenka šešių valandų, kitam gali reikėti ir dešimties. Žinoma, kad Albertas Einšteinas miegodavo devynias valandas per parą, o Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas – vos penkias. Imperatorius eidavo miegoti tarp 22 ir 24 val., keldavosi 2 val. ir dirbdavo iki 5 val. ryto. Vėliau papildomai priguldavo iki 7 val. Tačiau kiekvienas turime miegoti tiek, kad dieną gerai jaustumėmės.

• Specialistai pataria nesižavėti energiniais preparatais, nors reklamose teigiama, esą jie padeda atsikratyti nuovargio, mieguistumo. Tačiau energinių gėrimų vartojimas tikrai neišspręs miego problemų, o gali tik sutrikdyti kitų organų veiklą.

Mieguistumas vargina

Nakties miego trukmė individuali – vieniems užtenka 6, kiti ir po 10 miego valandų jaučiasi neišsimiegoję. Labai svarbu ne tik miego trukmė, bet ir kokybė. Jai turi įtakos daugelis dalykų – įtemptas darbas, kavos, arbatos vartojimas, psichologinės būsenos, triukšminga aplinka ir t. t.
Žmogus įvertina balais galimybę užsnūsti tam tikrose standartinėse situacijose, pavyzdžiui, sėdint ir skaitant, žiūrint televizorių, vairuojant ir pan. Pagal surinktą balų sumą specialistai gali pasakyti, kada mieguistumas yra padidėjęs ir reikėtų ieškoti jo priežasčių.

„Dažnai miego sutrikimų nustatoma tolimųjų reisų vairuotojams. Jie pakliūva į rizikos grupę, nes darbas sėdimas, sunkus, reikalaujantis daug dėmesio, pamaininis, be to, vairuotojai dažnai turi antsvorio. Kai sutrinka miego režimas, kokybė, prastėja reakcija, didėja avaringumas

* šaltinis: delfi.lt

Moteris turi spindėti ir kvepėti švara
Dažnai savo žavesio moterys ieško brangių kvepalų buteliukuose ar madinguose apdaruose. Tačiau svarbiausia, kad moters kūnas kvepėtų švara.

Vaistinėse, prekybos centruose yra didžiulė higienos priemonių pasiūla. Ar mokame tinkamai jas pasirinkti?

Ar mokame naudotis intymios higienos priemonėmis?

Apie moters higieną kalbėjomės su parduotuvės „Jums“ kosmetike Aušra Judkuviene ir Moterų konsultacijos vedėja, akušere-ginekologe Aurelija Tamašauskiene.

ŠVEIČIAMIEJI KREMAI

Kosmetikė A. Judkuvienė „Santarvei“ sakė, kad dažnai moterys nori rasti vieną stebuklingą priemonę, kuri sutvarkytų odą, išspręstų visas problemas. Tačiau tai neįmanoma.

Kosmetikė akcentavo, kad nors vanduo nuplauna kūną ir nuskaidrina sielą, tačiau vien tik vandeniu nusiprausęs žmogus nebus švarus ir kvepiantis.

Kadangi oda nuolat atsinaujina, jos paviršiniame sluoksnyje lieka senosios ląstelės.

Susidariusias ląstelių sankaupas būtina nuvalyti. Tam naudojami kūno šveičiamieji kremai, vadinamieji pylingai, kurie yra aštresni nei veido.

Šie kremai nuvalo senąsias odos ląsteles, todėl panaikinamos galimybės kauptis prakaitui, riebalams, susidaryti negeram kvapui. Jais nereikia prausti kūno kasdien. Priklausomai nuo odos tipo, tai užtenka daryti kartą per savaitę ar net mėnesį.

Norint išvengti nemalonaus kvapo, kojų priežiūrai yra naudojama pudra, dezodorantai, losjonai, minkštinamieji balzamai. Tačiau niekas nepadės, jeigu nenuvalysime senojo raginio sluoksnio.

„Jeigu nuplausime kojas ir užtepsime balzamo, tai senųjų ląstelių sankaupa bus puiki terpė bakterijoms daugintis. Dėl to gali atsirasti ne tik nemalonus kvapas, bet ir pėdų grybelis, įtrūkimai bei visos kitos problemos. Taigi kojų šveičiamasis kremas yra būtinas“, – aiškino A. Judkuvienė.

Prieš trinant pėdas šiuo kremu, kojas reikia pamirkyti šiltose vonelėse. Į vandenį galima įpilti specialių priemonių, padedančių suminkštinti raginį odos sluoksnį ir palengvinančių nusluoksniavimą.

Tas priemones sudaro įvairūs komponentai, gerai veikiantys prakaito liaukas, mažinantys prakaito išsiskyrimą.

Išmirkytas pėdas reikia nutrinti kremu, po to su pemza nušveisti raginį sluoksnį. Tada kojas nuplauti, nusausinti.

Jeigu oda yra linkusi sausėti, pėdos įtrinamos odą minkštinančiu balzamu. Jeigu yra polinkis prakaituoti, pėdos įtrinamos balzamu, veikiančiu prakaito liaukas.

Pavargusioms kojoms naudojamos priemonės su mentoliu, kuris vėsina, ramina kojas.

ANTIPERSPIRANTAI

A. Judkuvienė patarė kasdien, po rytinio dušo, naudoti antiperspirantus. Dezodorantai tik kvepia, tačiau prakaito neblokuoja. Antiperspirantus ypač patartina naudoti paaugliams, nes šiuo amžiaus tarpsniu suaktyvėja prakaitavimas, bei aktyvų gyvenimo būdą gyvenančioms moterims. Būtina nepamiršti, kad antiperspirantai tepami tik ant sausos odos, o vakare juos reikia nuplauti.

Moterims, nemėgstančioms drėgmės pojūčio, kosmetikė siūlo naudoti pieštukinį antiperspirantą. Tačiau tokio tipo priemonės turi vieną minusą – kartais tepa drabužius.

Jeigu yra polinkis kimštis poroms, A. Judkuvienė pataria rinktis švelnesnį antiperspirantą, be talko, alkoholio.

Jautriai odai reikia rinktis bekvapes priemones. Dažnai žmonės būna alergiški būtent kvapams.
Kosmetikė paminėjo „Yves Rocher“ produktų liniją. Šios firmos antiperspirantai yra be kvapo, tinka net labai jautriai odai, nekelia odos išsausėjimo, bėrimo, guzelių.

PARFUMUOTI LOSJONAI IR TALKAS

Moterims, norinčioms kvepėti po maudymosi, A. Judkuvienė siūlo išbandyti parfumuotus kūno losjonus. Nusiprausus dušo žele ir išsitrynus kūną tokiu losjonu, oda prisigeria kvapo. Šis kvepėjimas išlieka kur kas ilgiau nei pasikvėpinus tualetiniu vandeniu.

Kosmetikė teigė, kad įsigėręs į odą kvapas žmonėms suteikia malonių pojūčių.

Moterims, kurioms prakaituoja rankos, siūloma naudoti talką. Ypač malonus produktas – firmos L’ERBOLARIO talkas. Su juo, kaip su kremu, išsitepus rankas, jos maloniai kvepia, yra minkštos.
Talką galima naudoti ir kūnui. Jis minkština odą, sugeria prakaitą. Tiems, kurie naktį gausiai prakaituoja, patariama pabarstyti patalynę.

„Viskas sveika, kas natūralu ir paprasta“, – akcentavo gydytoja A. Tamašauskienė.

INTYMIŲ VIETŲ HIGIENA

Akušerė-ginekologė Aurelija Tamašauskienė sakė, kad intymios vietos reikalauja atskiros priežiūros – čia gaminasi gleivės, išskyros, kitoks PH nei visos odos. Gydytoja akcentavo, kad muilas netinka intymioms vietoms plauti, nes gali labai išsausinti ir sudirginti gleivinę. Kiekviena moteris turėtų turėti šiam tikslui skirtą prausiklį, atskirą rankšluostį.

A. Tamašauskienė teigė, kad intymias vietas būtina apsiplauti kelis kartus per dieną. Reikia plauti ranka, o ne kempine. Jeigu moteris turi gleivinės problemų, po prausimosi bakterijos gali likti kempinėje.

Gydytoja patarė nedaryti sveikos makšties praplovimų. Makštis – atskira biologinė sistema, čia pieno rūgšties lazdelės subalansuoja terpę.

Intymių vietų per daug dažnai plauti nereikėtų. Nuo pernelyg uolaus prausimo, įvairių higienos priemonių, įklotų naudojimo gleivinė gali alergizuotis, pradėti niežėti, perštėti.

Dėl to gali prasidėti infekcija ir kilti uždegimų.

PRAUSIKLIAI

A. Tamašauskienė įspėjo, kad visi plačiai reklamuojami, kvepiantys muilai gali sukelti alergiją.

Specialios želės ar emulsijos naikina bakterijas, saugo nuo uždegimų, išlaiko normalią makšties floros PH (rūgščių ir šarmų pusiausvyrą), nesausina ir nedirgina jautrios odos.

Intymių vietų prausiklius rekomenduojama pirkti vaistinėse. Jų sudėtyje yra antibakteriškai veikiančio chlorheksidino tirpalo, ramunėlių, medetkų ekstraktų, pieno rūgšties. Ilgai naudojant kontraceptines tabletes, keičiasi makšties PH, todėl makšties uždegimų profilaktikai rekomenduojama naudoti intymios higienos priemones „Colpo cleaner multi“ arba „Femilyane“. Tik prieš tai reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

Priemones, skirtas makšties praplovimui, turėtų paskirti gydytojas.

„Labai dažnai moterys pirmiausia bėga į vaistinę, geria vaistus pagal simptomus, tačiau pamiršta, kad būtina pasidaryti tyrimus. Dažnai vienos ar kitos ligos simptomai būna labai panašūs ir tik tyrimai parodo, kokio konkretaus gydymo reikia“, – sakė gydytoja.

ĮKLOTAI IR HIGIENINIAI PAKETAI

Akušerė-ginekologė A. Tamašauskienė patarė įklotus naudoti tik tada, kai yra pagausėjusios išskyros, gydymui naudojamos vaginalinės žvakutės. Jeigu moteris sveika, nėra jokių ginekologinių sutrikimų, įklotų jai nereikia.

Įklotus ir higieninius paketus reikėtų rinktis kuo paprastesnius. Visi jie yra pagaminti iš sintetinio pluošto ir nedidelio kiekio medvilnės arba celiuliozės. Yra paketų, pagamintų vien tik iš sintetinio pluošto. Nors jie patogūs, tačiau kai kurioms moterims sukelia alergiją.

A. Tamašauskienė sakė, kad sunku pasakyti, kurių higieninių paketų sudėtis yra natūraliausia, nes ant pakuočių nerašoma sudėtis. Jos nuomone, šiek tiek daugiau natūralaus pluošto yra „Libresse“ ir „Tena“ paketuose. Jie pralaidesni orui, geriau vėdinasi.

Gydytoja patarė nenaudoti kvepiančių, parfumuotų, spalvotų įklotų, nes visos papildomos cheminės medžiagos gali sukelti alergiją.

Paketus ir įklotus reikia keisti iš karto, kai jie susitepa. Ypač tai svarbu vasarą, nes kraujas yra labai gera terpė infekcijai. Rečiau keičiant gali prasidėti uždegimai.

Menstruacijų metu, prieš keičiant paketą, būtų puiku, jeigu moteris galėtų apsiplauti. Apiplaunama tik išorė, o makšties praplovimų daryti nereikia.

Gydytoja A. Tamašauskienė rekomenduoja tamponus naudoti tik išskirtiniais atvejais – keliaujant, sportuojant ar vakarėlyje. Ypač nepatartina tampono palikti nakčiai. Naudojant tamponus, visos išskyros susigeria į juos ir lieka makštyje, todėl tai – puiki terpė bakterijoms daugintis.

SERVETĖLĖS

Servetėlės yra patogios ir reikalingos kelionėse, komandiruotėse, kai nėra sąlygų nusiprausti. Jos yra drėgnos, su antibakteriniais tirpalais ir vaistažolių ekstraktais, palankiai veikia gleivinę.

Jei oda jautri, geriau rinktis bekvapes servetėles, tinka ir servetėlės, skirtos kūdikių odos priežiūrai.

Kiekviena moteris turi prisitaikyti šias priemones individualiai. Jei po naudojimo yra nemalonus jausmas, vadinasi, jos netinka.

Šiaip kasdien jų nepatartina naudoti, nes tai – tik apsivalymas, o ne kokybiškas apsiprausimas.

MITYBA

A. Tamašauskienė priminė, kad šiais laikais yra labai daug alergenų. Dėl jų dažnai moterį vargina pagausėjusios išskyros, keliančios niežulį, paburkimą, skausmą.

Šiuos pojūčius gali sukelti bakterijų pusiausvyros sutrikimai, dietos, gydymasis antibiotikais ir kt.

Gydytoja patarė moterims atkreipti dėmesį į mitybos įpročius, per didelį saldumynų, aštrių prieskonių, alkoholio vartojimą.

„Viskas sveika, kas natūralu ir paprasta“, – akcentavo A. Tamašauskienė, priminusi, kad taip pat reikėtų vengti sintetinio apatinio trikotažo, per daug aptemptų drabužių.